
Tikriausiai jau matėte mūsų su Džiugu pradėtą „žaidimą“-diskusiją, tai vis tik tinklaraščiai konkurentai žurnalistams ar ne? Nenorėdamas per daug nukrypti į lankas iš dalies pasinaudosiu Džiugo įrašu, kaip atspirties tašku, kad vis tik aptartume tuos pačius dalykus. Šiame įraše žiniasklaidą traktuosiu, kaip naujienų portalus, TV naujienų laidas, žinias, laikraščius. Tai yra visa tai plačiąja prasme, o tinklaraščius pastatysiu priešpriešon. Pradedam.
- Turinio kokybė. Džiugas, labai teisingai paminėjo, kad anksčiau žiniasklaidos lygis buvo neįtikėtinai puikus ir neginčytinas, tačiau dabar kokybė krito. Tas tiesa. Tačiau mes kalbame apie šiandieną, todėl derėtų lyginti tai ką galime pamatyti dabar atsivertę leidinį ir jį skaitydami. Daulyje leidinių glaima rasti neblogos kokybės, problemą atspindinčius tekstus. Ką mes randame tinklaraščiuose? Viską, nuo šlamšto iki aukšto lygio įžvalgų. Kalbėkime pavyzdžiais, taip bus geriau. Paimkime kaip pavyzdį Artojaus tinklaraštį apie žaidimus. Nesu didelis tos srities specialistas, tačiau nemažai teko domėtis tos srities spauda. Taigi, ką mes ten randame? Artojas atlieka tikrai puikų darbą ir puikiai pateikia žaidimų apžvalgos. Jos galbūt ne visada yra gramatiškai taisyklingos ar atitinkančios visas taisykles(kam klaidų nepasitaiko?), tačiau jos yra rašomos kokybiškai, atkreipiant dėmesį į svarbiausius aspektus ir dalykus kurie gali sutrikdyti žaidėja. Šiame tinklaraštyje tikrai jaučiama, kad autorius išmano tai ką nagrinėja. Ir tokių tinklaraščių galima rasti ir daugiau. TInklaraščių, kurių autoriai išmano savo nagrinėjamą sritį ir pateikia kokybiškai turinį.
Labai teisingai Džiugas paminėjo, kad redakcija yra puiki gyvenimo ir tekstų gamybos mokykla. Taip, ten kas dien vyksta autorinis darbas, dirbama su įvairių sričių profesionalais ir netingint galima išmokti daugybę naujų dalykų ir kas kart vis patobulėti. Tačiau jokia redakcija niekad nepridės to, ko labiausiai reikia norint paruošti kokybiškas apžvalgas: aistros ir gebėjimo analizuoti. Geram straipsniui parašyti reikalinga- Išmanyti tai apie ką rašai
- Mėgti tai apie ką rašai
- Užsiimti tuo apie ką rašai
Kas gali geriau papasakoti apie naujausia žaidimą, jeigu ne pats žaidėjas? O kas dažniausiai būna tinklaraščių autoriai? Žaidėjai, programuotojai, reklamos darbuotojai ir kt. Iš esmės tie asmenys, kurie arba tiesiogiai dirbą darbą apie kurį rašo arba tai yra jų mėgstamiausia veikla.
Kas tuo tarpu yra žurnalistai? Tai yra rašymui paruošti asmenys, kurie nebūtinai yra puikūs žaidimų specialistai, nebūtinai technikos mylėtojai, tačiau jiems reikia apie tai rašyti. Toks jų darbas.
Todėl galima teigti, kad stiliumi, vis tik ne visada, bet dažnai yra pranašesni žurnalistai. Tačiau įžvalgomis, aktualumu, detalumu ir profesionaliu srities išmanymu tinklaraščių autoriai tikrai gali lygintis su žiniasklaidos atstovais. Galbūt ne veltui, jau dabar tradicinės žiniasklaidos priemonės kviečia tinklaraščių autorius bendradarbiauti?
- Operatyvumas. Čia prasideda diskusija, kur teisios yra abi pusės. Tačiau, ginsiu tinklaraščių pusę. Juk toks mano darbas, tiesa?
Visų pirma, tinklaraščių ir mikrotinklaraščių autoriai yra žmonės, kurie gyvena kasdienį gyvenimą, jie yra tie apie kuriuos pasakoje vakaro žiniose. Avarija, lėktuvu krytis, gaudynės ar pan. atvejai yra būtent tai su kuo mes susiduriame. Tinklaraščių operatyvumas susideda į vieną labai svarbų faktą: masiškumas. Jeigu Lietuvoje profesionalių žurnalistų yra dešimtys(na gal, keli šimtai), tai tuo tarpu tinklaraščių autorių yra tūkstančiai ir kiekvienas jų dalyvauja įvairioje veikloje ir kas dien susiduria su įvairiais nutikimais. Žurnalistai yra tie žmonės, kuriems kas nors praneša apie naujienas, kai tinklaraščių autoriai yra žmonės patys susiduriantys su tomis naujienomis.
Taip pat labai svarbu yra ir tinklaraštininkų imlumas naujienoms. Daugelis tinklaraštininkų naudojasi tokiomis priemonėmis, kaip Twitter. Ten naujienos sklidna labai greitai, dėl paprasčiausių dalykų:- Visų pirma naujieną paskelbia žmogus, kuris pamatė kažką įdomaus
- Vėliau apie tai perpasakoja(retweetina) kiti ir taip naujieną paskleidžia dar platesniam ratui žmonių
- Tas ratas plečiasi dar keletą(keliolika) kartų ir taip, kol pasiekia žiniasklaidos šaltinius
- Žinoma, atsitinka ir taip, kad žurnalistai apei tai sužino kitais kanalais, tačiau tai įvyksta vėliau, nei liudininko telefonu užfiksuota nuotruaka ir tą pačią minutę paskleista internete
Visi istorijos perpasakojimai užima labai nedaug laiko ir taip, labai greit pasiekia žmones ir platų ratą visuomenės. Ir už tai yra atsakingi tie patys(šiuo atveju mikrotinklaraščių) autoriai. Tas pats vyksta ir su tinklaraščiai, nuorodos iš jų plinta greit.
„O sakyti, kad tinklaraštis X parašė apie naują Intel procesorių greičiau už portalą Y irgi yra netikslu. Nes tas tinklaraštis gavo informaciją, paruoštą žurnalisto.“
Sakyti, kad tinklaraščio autorius gavo informacija būtinai iš žurnalisto taip pat yra netikslu. Neišradinėsiu dviračio iš naujo ir tiesiog pacituosiu Originalo žodžius:
„Žurnalistai apie procesorius kaip tik sužino patys paskutiniausi, kai atsiranda oficialus Intel pranešimas spaudai.. Pirmiausia koks kinas nuleakina screenshotus ir specifikacijas bet kokios plokštės ar proco savo forume, tada tą info suranda ir išverčia EN entuziastų forumai.. Galiausiai po pusmečio ji atsiranda Gizmodo ir panašiuose blog, ir tik tada parašo portalas. Žmonės, kuriems tai įdomu, žino apie tas plokštes ir pan. jau prieš metus ar net porą, o žurnalistai sužino, kai likus pusmečiui iki išleidimo paskelbia apie tai pati firma. Taip, tada dauguma blogerių dar paima info iš portalo, bet esmė, kad blogeriai žino metais anksčiau! Tiesiog jų blogai tokie maži, kad kas realiai nesidomi, tas ir nežino, neskaito jų.
“
Va čia ir yra esmė. Tinklaraščių autoriai dažnai yra entuziastai ir paskleidžia naujienas, joms dar oficialiai nei nepasirodžius. Todėl jie pirmieji papasakoja apie tai, ką vėliau, po oficialių pranešimų ar ilgo teksto rengimo laiko papasakoja oficialūs leidiniai.
Greitis mūsų pusėje!!! - Patikimumas. Ne tinklaraštininkai, nenukelkit kepurės, pasilikit ją sau ant galvos.
Pagarbą už patikimumą atiduodu abiems pusėms neišskirdamas nei vienos, nors tinklaraščiais kuriuos skaitau, vis tik pasitikiu labiau. Kas stovi už tinklaraščių? Autoriai, kurie gyvena savo gyvenimą ir dažnai nėra suinteresuoti meluoti, o tiesiog pareiškia savo nuomonę tam tikromis temomis. Tinklaraščio autorius, dažniausiai neturi tikslo meluoti ar iškreipti naujienos, jis papasakoja tai ką mato ir girdi. Visa tai yra nuoširdu ir paprasta. Tinklaraščio autoriui nereikai derintis prie redakcijos politikos, subalansuoti naujienos pagal redaktoriaus ar saviniko pažiūras. Jis pats sau šeimininkas, todėl rašo tiesą. Žinoma, kartais pasitaiko ir nesusipratimų, tačiau tai reti atsitikimai. Jiems tenka labai maža dalis viso turinio ir dažnai tia būna, tik atsitiktinumas.Kas stovi už žiniasklaidos? Verslo grupės, redaktoriai. Neteigiu, kad visi žiniasklaidos savininkai ar redaktoriai verčia žurnalistus iškreipti naujienas taip, kaip jiems gražiau ir kaip pasaulį mato jie. Tačiau paskaitykite Artūro Račo tinklaraštį, ten labai puikiai atskleidžiami įvairūs (ne)tyčiniai nutikimai žiniasklaidoje, kai atsiranda klaidų ar informacijos iškraipymo. Labai dažnai už to stovi įvairių asmenų interesai. Todėl esu linkęs nepasitikėti žiniasklaida ir skaityto jos tekstus kritiškai visa tai vertindamas.Dar vienas su patikimumu susijęs klausimas yra tai ar rašantis žurnalistas tikrai išmano ką kalbą. Žurnalistai yra rašytojai, ne specialistai. Labai teisingai jau minėtasis Artūras dažnai sako, kad reiktų keisti sistemą ir visų pirma baigti universitete kažkokią specialybę ir tik vėliau stoti į žurnalistiką, kad būtų prie išmanymo pridedamas ir stilius(tikiuosi tinkamai atpaskaoju mintį). O kaip dažnai pasitaiko, kad rašo šiaip saldžialiežuvis berniokas, kuris nei velnio neraukia apie tai ką pasakoja? Manau, kad tai gan dažnas atvejis. Taigi, kaip jau sakiau: tinklaraštininkai, nenukelkit kepurės žurnalistams, neverta.
Išvados. Išvadas padaryti paliksiu jums patiems. Esu šališkas ir mano diskusijų pozicija šališka, todėl paskaitykite ir Džiugo rašinį, o po to jau išvadas galėsite puikiai padaryti patys.



Perskaičiau, ir sumąsčiau: realiai – negalima lyginti
Tradicinė žiniasklaida reikalinga įvykių kronikai, tinklaraščiai – mąstymui ir poilsiui.
Bet galima lyginti tuo, kad nė vieni neturi socialinių idėjų, kurios patrauktų žmones.
Didesnį šansą turi tinklaraštininkai.
Paaiškinu: tarkim, senieji politikai sukils prieš Prezidentę – daugiau tikimybės, kad neoficialioje tinklo pusėje rasim idėją čiupti šakes ir apginti savo Prezidentę.
Tokiu atveju tradicinė žiniasklaida vilksis iš paskos
Na iš socialinės pusės nagrinėti dar nedrįstu. Patirties kiek maža. Aš jaučiu, kad ir šitai temai esu kiek per silpnas, ypač oponuoti su Džiugu. Na, bet jau pabandžiau.
Scania, o tu nenori pabandyti įsiterpti į šį dialogą ir plačiau panagrinėti socialinės pusės? Būtų visai įdomu.
Apple themselves leaked the pictures, after all they are the masters of „media“ manipulation.
After all’s said & done; it’s just made the front page of /.
Dar anksti kalbėti apie blogosferos socialinę pusę, dar anksti…
Bet šis klausimas dar iškils, ir ne kartą – juk atsakymo neradom
[...] P.S. Kai pamatysiu kolegos Edvino „diskusijos pusę“, būtinai įdėsiu nuorodą. Štai ji. Įrašo tema: komentarai, komunikacijos ir žymos: diskusija, konkurencija, tinklaraštis, [...]
[...] metu daugėja nuomonių apie tinklaraščių autorių (blogerių) naudą, kuri tampa neabejotinai didesnė už mūsų turimų diplomuotų ir nebūtinai [...]
[...] kvietėt skaitytojus į diskusiją: „Žiniasklaida ir tinklaraščiai – konkurentai?“. Tu palaikei tinklaraštiją. Ar tavo pozicija šiuo atžvilgiu [...]