Dabartiniai debesų kompiuterijos pritaikymo pavyzdžiai
Manau, kad jau pakankamai papasakojau apie teorinę debesų kompiuterijos dalį ir jos privalumus. Dabar atėjo metas plačiau papasakoti apie jau įvykdyta praktinį debesų pritaikymą.
Google Apps
Turbūt, visiems geriausiai žinomas pavyzdys yra Google Apps. Šis programinės įrangos paketas suteikia daugybę galimybių vartotojams. Bene dažniausiai naudojama Google Apps paslauga yra GMail. Ši pašto tarnyba pasižymi savo patikimumu, greitaveika, didele talpa, nemažu plėtinių skaičiumi.
Priregistruodami vieną paskyrą Google jūs taip pat gaunate daugybę kitų Google Apps paslaugų:
Google Docs – tai jau ne kartą mano minėtas pavyzdys. Docs tai puiki biuro programų alternatyva, su kuria galėsite patogiai kurti reikalingus dokumentus. Tiek rašyti tekstinius dokumentus, kurti lenteles, bei žinoma sudarynėti pristatymus.
iGoogle – tai dar vienas labai puikus, bet mažai paplitęs Google įrankis. Šio įrankio pagalba jūs galite susikurti savo individualų namų puslapį, jame susidėlioti kokį tik norite turinį ir kokia tik norite tvarka.
Google Calendar – patogaus kalendoriaus paslauga. Šis įrankis puikiai tiks tiems, kas mėgsta sužymėti visą savo dienotvarkę kalendoriuje ir nori tiksliai žinoti, ką ir kada yra suplanavęs. Visi Calendar grafinė sąsaja yra labai paprasta ir jokiam naujokui neturėtų iškilti problemų ja naudojantis.
Google Reader – RSS srautų skaitytuvas. Reader pagalba jūs galėsite patogiai susidėti visus RSS srautus į vieną vietą, suskirstyti juos į kategorijas. Paprasta Reader sąsaja leis greitai perprasti sistemą ir negaišti laiko aiškinantis kur glaima rasti papildomas funkcijas.
Tai dar nėra visos Google Apps suteikiamos galimybės. Jeigu norite daugiau sužinoti apie Google Apps galimybės, eikite adresu: www.google.com/apps
New York Times
Galbūt tai ir nėra įdomiausias pavyzdys, tačiau jis labai puikiai parodo debesų kompiuterijos pranašumus. NY Times redakcija nusprendė internete patalpinti ir suteikti nemokamą prieigą prie daugybės metų laikraščio archyvo ir tam jie nesunaudojo nei bito savo resursų. Jie tai padarė naudodamiesi mano jau minėta Amazon EC2. Jie išsinuomavo Amazon teikiamus resursus ir taip už nedidelę kainą suteikė puikią paslaugą savo vartotojams.
Visa tai buvo padaryta naudojantis debesų kompiuterijos pagrindu.
iCloud.com
Pasiekėme mano nuomone patį įdomiausia šiuo metu egzistuojantį debesų kompiuterijos pavyzdį. iCloud.com suteikia nemokamą nutolusį darbalaukį. Jums užtenka užsiregistruoti ir gausite prieigą prie nutolusio darbalaukio. Ką jūs ten galėsite veikti? Galėsite atlikti beveik visas jums reikalingas kasdienes funkcijas.
Galėsite kurti biuro dokumentus, naudotis kalendoriumi, pašto programa ir atlikti daugelį kitų reikalingų darbų.
Kitaip negu Google Apps atžvilgiu, iCloud.com nėra tik programinės įrangos rinkinys. Naudodamiesi iCloud.com jūs gausite atskirą darbalaukį, kurio išvaizda ne daug kuo skiriasi nuo Windows grafinės sąsajos. Galėsite komfigūruoti darbalaukio foną, spalvas ir nemažą dalį išvaizdos. Programos taip pat yra išvaizdžios ir yra įdiegti visi darbui su nuotraukomis, muzika reikalingi įrankiai.
Deja, tačiau ši paslauga kol kas yra tik bandomojoje stadijoje. Todėl ji kol kas pilnai palaiko tik Internet Explorer naršyklę, taip pat yra įdiegtas dalinis naršyklės Firefox palaikymas. Pats bandžiau šią paslaugą su naršykle Firefox ir galiu pasakyti, kad viskas veikia gerai, tik naudojantis Firefox grafinė sąsaja tampa kiek lėtesne.
Svarbiausia, kad visa tai nieko nekainuoja. Beje, failų talpinimui jums bus suteikti 3GB vietos, kas mano nuomone pagrindiniams dokumentams yra tikrai pakankmai, juolab, kad programinė įranga nėra įskaičiuojama į šią vietą.
Debesų kompiuterijos perspektyvos
Kokios yra debesų kompiuterijos perspektyvos mes galime tik paspėlioti.
Neseniai, teko skaityti, kad viena žaidimų kompanija planuoja per artimiausius keletą metų perkelti žaidimus iš vartotojų kompiuterių į savo serverius. Kai tai arodytų praktiškai? Šiuo metu tai įsivaizduojama taip: jūs apsilankote žaidimų kompanijos tinklapyje, ten nusprendžiate kurį žaidimą norite žaisti, nusiperkate žaidimo licenciją, gaunate prisijungimo duomenis. Gavę prisijungimo duomenis parsisiunčiate reikalingą nedidelę programėlę, kurios pagalba jūsų darbas bus sinchronizuojamas su žaidimu serveriu.
Kokia iš to nauda? Vienas svarbiausių dalykų yra tai, kad tokiu atveju jums nebebus reikalingas galingas kompiuteris. Visos žaidimui reikalingos operacijos bus atliekamos žaidimo serveryje, o jums užteks geros interneto linijos priimti žaidimo vaizdui ir siųsti valdymo komandoms.
Tačiau čia susiduriama su didžiausia debesų kompiuterijos pritaikymo problema. Ji iškyla visų sričių debesų kompiuterijos pritaikymui. Tai yra didžiulis resursų kiekis. Jums kaip namų vartotojui resursai beveik nebebus reikalingi, tačiau paslaugų tiekėjui reikės didžiulio kiekio resursų. Visa tai atsiremia į didelį finansų poreikį. Įdomu kokio dydžio pradinio kapitalo reiktų norint sukurti pilnai funkcionuojantį debesų kompiuterijos tinklą ir suteikti galimybe naudotis juo dideliam kiekiui vartotojų.
Jau dabar Google yra padariusi kažką panašaus, tačiau tai dar nėra pilnas išpildymas. Debesų kompiuterija turėtų suteikti galimybę naudotis tokiomis ir dar geresnėmis paslaugomis, kaip iCloud.com.
Kokia mūsų laukia ateitis debesų kompiuterijos pritaikyme 2010 metais, niekas nežino. Kompiuterinės technologijos, ypač besisiejančios su internetu tobulėja ir kinta labai greitai. Kas taps nauju rinkos lyderiu ir sugebės geriausiai patenkinti rinkos poreikius taip pat niekas nežino. Tačiau kol kas, man atrodo, kad naujasis lygeris privalės integruoti debesų kompiuterijos sprendimus, pasirūpinti savo sistemos lankstumu ir plačiu jos pritaikymu.
Na, Edvinai, šaunuolis. Man, kaip atitrūkusiam nuo visų technologijų, bet prijaučiančiam, tikrai atrodo, kad šis straipsnių ciklas stiprus. Beveik vertas lietuviškojo lifehacker vardo
Sėkmės, judėk pirmyn taip ir toliau.
May the Power be with You.
Ačiū, stengsiuosi ir toliau rengti naudingą informaciją.
nenoriu grubiai kritikuoti, nes tikrai šaunu kaip viskas aprašyta. tačiau nesu tikras ar Cloud Computing galime apibrėžinėti iš vartotojiškos pusės. T.y. ir google apps, ir nytimes.com, ir kiti „service’ai“ drąsiai galėtų veikti ir be cloud computingo. jie – tai tik aplikacijos, naudojančios cloud computing. Cloud Computing aktualus technologine prasme kaip resourcų taupymas ir efektyvus jų panaudojimas tiems, kurie kuria produktus-paslaugas (va čia ta didelė mada), bet ne tiems, kurie jais naudojasi (kol kas).
Net ir išleista Google Chrome OS sistemą nebus Cloud Computing sąsaja, mano nuomone. Ji bus tik sąsaja su internetu (vartotojui nieko daugiau kaip ir neturi rūpėti), bet kaip tas internetas įgyvendintas viduje – ten jau prasideda cloud computing.
Kartais grubesnė, bet nuoširdi kritika yra labai geras dalykas autoriui – išsiaiškini savo darbų spragas.. (Taigi, jeigu nesinori viešai, galima kritikuoti ir el. paštu).
Žinoma, kad paminėtos palikacijos glaėtų veikti be debesies, aplamai, jeigu ne resursų taupymas, visos paslaugos(kurias teko girdėti) tikrai išsiverstų be debesies, bet jį naudoti yra naudingiau ir taupiau.
Tačiau iš ties ačiū už komentarą, jis labai vertingas.
….Cloud Computing aktualus technologine prasme kaip resourcų taupymas ir efektyvus jų panaudojimas tiems, kurie kuria produktus-paslaugas (va čia ta didelė mada), bet ne tiems, kurie jais naudojasi (kol kas)….
Cloud Computing nera tik resursu taupymas ir efektyvus ju isnaudojimas. Cloud computingas taip pat uztikrina stabilu sistemos ar paslaugos darba, todel manau ir naudotojai gauna greitai,stabiliai dirbancia sistema. Taip sakant isprendziama load balancingo problema.
siuose straipsniuose neradau paminetos dar tokios PaaS platform as service paslaugos, daugiau skirtos paslaugu kurejams. Nors tai yra panasu labai i IaaS bet labiau pritaikyta developeriui.
Turiu prisipažinti, kad rengiant šį straipsnį apie PaaS informacijos niekur rasti nepavyko(matyt, nepakankamai giliai pasiknisau).. Ačiū už papildymą.
Cloud computing is really useful and effective in all SEO process. Thanks for the useful guide on that urgent topic!