Tinklaraščių “žurnalas” – problemos ir pliusai
Internete teko girdėti tinklaraščių autorius užsimenant apie tinklaraščių žurnalą(ar tai zine’ą), tačiau neteko matyti pastaruoju metu iškeltos diskusijos ta tema. Būtent todėl nusprendžiau šiandien panagrinėti kokios perspektyvos galėtų laukti tokio leidinio.
Elektroninis ar popierinis?
Žinia, kad tikriausiai daugelis jau dabar savo mintyse šaukiate: elektroninis, internete. Tačiau ar nevertėtų pagalvoti apie galimybę leisti popierinį leidinį?
Kol kas ir man pačiam atrodo daug patraukliau leisti elektroninį leidinį. Vėliau stebint populiarumo gairęs, atgarsius žiniasklaidoje ir visuomenėje būtų galima pradėti mastyti apie popierinę leidybą. Žinoma, norint leisti popierinę versiją reiktų su tuo pradėti dirbti rimčiau. Rūpintis tiek marketingo, populiarinimo ir kitomis vingrybėmis, tiek laikyti aukštesnius kokybinius reikalavimus, tiek sugalvoti tikslią leidinio koncepciją, dizainą ir kitus leidybai svarbius dalykus. Internetinei versijai taip apt reikalinga koncepcija ir dizainas, tačiau dėl interneto patrauklumo didelę dalį sėkmės lemia turinys, tuo tarpu popieriniams leidiniams didelę reikšmę turi ir jų formatas, kartu su dizainu.
Žinoma, popieriniam leidiniui taip pat reikalingos nemažos investicijos, reiktų susirasti reklamos pirkėjų ir žinoti, kad leidinys tikrai turės paklausą. Forumas uždarbis.lt taip pat bandė leisti savo žurnalą ir nemokamai platintį jį mokyklose ir universitetuose. Deja, tačiau jiems nepasisekė. Reiktų už tai padėkoti. Nes jų leidybinė patirtis, dabar gali mums praversti.Galbūt nedetalizuosiu dabar jiems iškilusių problemų, tiesiog pasakysiu, kad leidžiant naują tinklaraščių leidinį būtų galima jų išvengti.
Būtent dėl visų šių leidybinių (ne)sėkmių ir kolegų patyrimų pasisakau už pradinio internetinio varianto leidybą. Vėliau surinkus tikslinę auditoriją ir subūrus aplink save skaitytojų ratą, būtų galima pradėti galvoti ir apie popierinę leidybą.
Populiarumo problema
Galbūt tai nėra problema, tiesiog dar vienas niuansas pradedant veikti šia kryptimi. Pradinė šios teksto dalies antraštė buvo „Leidinio ir blogosferos populiarumo problema“. Vėliau supratau, kad nereikėtų šio aspekto priskirti būtent atskirai leidiniui ar sujungti jo su blogosfera. Nes populiarumą galima išplėtoti labia įvairiomis kryptimis.
- Leidinio populiarumas. Bene, svarbiausias aspektas yra tai, kokio populiarumo susilauktų pats leidinys. Ar tai būtų ~4000 unikalių apsilankymų per dieną, ar ~100 unikalių per dieną. Kiek, tikrai sunku pasakyti. VIskas priklausytų nuo to, kiek sėkmingai pavyktų sukurti koncepciją ir surinkti turinį. Tačiau, kaip gauti pradinį atspirties tašką, be didžiulių išlaidų? Mano galvoje kirba mintis, kad didelių išlaidų tikrai pavyktų išvengti. Kaip? Ogi, pasinaudojant pačių tinklaraštininkų dėmesiu savam leidiniui. Manau, kad norėdami tinklaraštininkai galėtų, tikrai ne pirmą kartą panaudoti savo galimybes ir iškelti leidinį į dienos šviesą tikrai nesunkiai ir greitai. Tačiau ar atsirastų norinčių prisidėti prie šio projekto sėkmės? Optimistiškai tikiuosi, kad taip. Jeigu, bent dalis populiariausių tinklaraščių autorių parašytų po įrašą apie naująjį „žurnalą“, jis gautų nemažą kiekį ekspozicijos. Ar ši idėja sugebėtų sudominti potencialius skaitytojus? Čia jau kitas klausimas. Tačiau, bet kuriuo atveju, pradinis kelių šimtų skaitytojų ratas, jau būtų didžiulis pasiekimas ir leistų žengti platų žingsnį į priekį ir toliau. Ką galėtumėte pasakyti jūs, šias eilutes skaitantys tinklaraščių autoriai?(Atsiliepkite komentaruose).
- Blogosferos populiarumas. Kad leidinys turi plačias galimybes pasiekti neblogą lankomumą, jau išsiaiškinome, tačiau, kaip dėl blogosferos populiarumo? Žinoma, leidinio populiarumui šis aspektas tikrai neturi didelės įtakos. Tačiau, kaip pats leidinys glaėtų įtakoti tinklaraščių įsiskverbimą į visuomenę? Kol kas piešiu tik populiarumo kreivės kylimą teigiama linkme. Juk jeigu leidinys, dėl savo kokybiško turinio susilauktų populiarumo, kartu su savimi galėtų aukštyn timptelėti ir visą blogosferą. Kaip? Na visų pirma, leidinyje tikrai būtų pateikiamos nuorodos į straipsnių autorių tinklaraščius, ko pasekoje kiekvienas autorius sugebnatis ruošti kokybišką turinį, turėtų didžiulius šansus išnaudoti leidinio populiarumą ir patraukti publiką pas save. Taip galėtų plėstis visa blogosfera.
- Naujų autorių populiarumas. Šį aspektą, dėl savo pažiūrų galiu aptarti tik teigiamai. Nauji autoriai turėtų puikią vietą saviraiškai ir galimybę parodyti savo kuriamą turinį, kartu su savo tinklaraščiai. Taip, naujieji autoriai galėtų pasirodyti plačiąjai publikai ne tik su Blogoramos pagalba, tačiau ir patys ruošdami turinį tinklaraštininkų leidiniui. Jeigu sugebėtų paruošti kokybišką turinį, skaitytojai jiems už tia atsilygintų savo apsilankymais ar RSS prenumeratomis. Taip pat būtų galima pačiame leidinyje įsteigti skyrelį „Naujokų kampas“, kuriame būtų glaima apžvelgti naujus tinklaraščius ar paskirti 1 ar keletą puslapių naujų tinklaraščių turiniui apžvelgti ir straipsniams rekomenduoti. Būtent tatrtų paskatini, tiek norinčius reikštis, tiek jau bandančius, bet niekaip nesugebančius „pramušti“ savo tinklaraščio internete.
Žinoma, blogosferos ir naujų autorių populiarinimas suveiktų, tik su sąlyga, kad pats leidinys susilauktų visuomenės pritarimo ir lankomumo, tačiau to niekas negali garantuoti. O mes patys, tinklaraščių autoriai galime tik garantuoti, kad rekomenduosime savo skaitytojams tokią paslaugą, bet negalime garantuoti, kad rekomendacijos suveiks.
Patogesnis formatas publikai
Internete, kiekvienas tinklaraštis yra mažytė salelė į kurią vedą tiltai iš kitų tinklapių-salų. Tinklaraščiams tai yra ypač didelė problema. Jeigu didžiuliai portalai turintys milžiniškus biudžetus, gali sau leisti pirkti reklamą, užsakomuosius straipsnius ar „statyti tiltus“ kitais metodais, tinklaraščiai to negali. Deja, bet dabartiniai tinklaraščių biudžetai yra labia maži, jeigu išvis galima sakyti, kad tinklaraščiai turi biudžetus apmokančius daugiau nei hostingą ir domeną.
Būtent dėl šios atskirties nuo likusio pasaulio, nauji tinklaraščiai tiltus stato labai sunkiai. Kadangi leidinys vienoje vietoje sukoncentruotų geriausią savaitės(ar mėnesio?) turinį į vieną vietą, jis publikai suteiktų daug patrauklesnį formatą. Tinklaraščių problema yra jų mažumas ir atskirumas. Kiekvienas autorius nori savo tinklarščio ir Lietuvoje kooperacija vyksta labai sunkiai. Vartotojai yra tingūs žmonės ir retas kuris nori nardyti pop latųjį internetą, kad iš 100 atsirinktų 5-6 jam labiausiai patikusius ir sėkmingai juos prenumeruotų. Skaitant leidinį turinybūtų patetas vienoje vietoje, o skaitytojui patikusių tinklaraščių adresus jis galėtų rasti pačiame leidinyje ir bet kada, greitai ten patekti.
Toks formatas leistų sutraukti ir tingesnisu skaitytojus, kurie galėtų pamatyti, kad blogosfera tikrai nėra skurdi kokybišku turiniu ir joje galima rasti tikrai gerų autorių ir svarbiausia, leidinio pagalba vienoje vietoje.
Koncepcijos problema
Man asmeniškai kyla klausimas, kokią koncepciją reiktų pasirinkti: ar trumpesnius įrašus, su didelėmis iliutracijomis, o norintiems paskaityti pilną ilgą tekstą duoti nuorodą, ar naudoti pilnus įrašus ir netokias didelis iliustracijas, t.y. suteikti tekstui pergalę prieš nuotraukas.
Kol kas, daug patrauklesnis konceptas atrodo balansas tarp vieno ir kito. Tarkim leidinio pradžioje pateikiamos sutrumpintos naujienų apžvalgos su nuorodmis į pilnas naujienas, sutrumpinti paprastesnių straipsnių variantai, su nuorodmis į pilnus. Iškart po to, viduryje leidinio pilnos rimtų straipsnių versijos, nei kiek jų netrumpinant ir netgi galbūt autorių paprašant, detaliau išanalizuoti temas. Pabaigoje būtų galima pateikti citatas iš aktualiausių straipsnių, dėmesio vertų straipsnių santraukas ir mano minėtąjį „Naujokų kampelį“ kuris dar net nežinia ar tikrai yra reikalingas.
Taip būtų galima balansuoti tarp tikrai rimto ir vidutinio rimtumo leidinio. Trumpieji komentarai sutrauktų tingesnius skaitytojus, o pilnos apžvalgos turėtų dominti entuziastus ir kitus ėgstančius į problemas įsigilinti žmones.
Dar viena problema koncepcijoje yra straipsnių atranka. Ar atsakingi asmenys(galima vadinti leidinio redaktoriais) turėtų patys susirinkti jiems patikusius straipsnius ir atsiklausti autorių leidimo juos panaudoti leidinyje, ar patys tinklaraščių autoriai turėtų savo straipsnius siūlyti leidiniui?
O galbūt derėtų redakcijai naršyti po internetą, surinkti jų akimis reiklaingus striapsnius ir susitarti dėl jų publikacijos, be to palikti galimybę norintiems autoriams parodyti savo straipsnius redakcijai. Taip, naujesnieji blogosferos dalyviai galėtų pasiekti redakcijos akis ir ausis ir būti garantuoti, kad ir į jų straipsnius bus atkreiptas dėmesys, o ne tik į seniai žinomų tinklaraščių.
Finansiniai klausimai
Reklama, atlyginimai, nemokamos publikacijos
Dar viena ypač opi problema yra finansai. Ji ypatingai aktuali leidinio pirmaisiais publikavimo mėnesiais.
Kaip gauti pajamų iš reklamos? Ar reiktų tiesiogiai leidinio atstovams derėtis su kompanijomis ir reklamų tinklais dėl reklamos pirkimo mūsų leidinyje? Ar leisti ir populiarinti leidinį, tačiau reklamos užsakovų tik laukti, patiems aktyviai neieškant?
Nemanau, kad pasyvumas yra geras ir naudingas dalykas. Manau reiktų nuo pat pradžių potencialiems reklamos užsakovams pristatyti būsimo leidinio koncepciją ir bandti parduoti reklamos plotus išanksto. Taip būtų garantuojama saugi finansinė ateitis, bent jau trumpam laikui.
Gerai, tarkim jau turime nedideles reklamos pajamas. Tačiau kam suteikti aukščiausius panaudojimo prioritetus? Žinoma, pirmo svarbumo dalykai yra hostingas ir domenas, tačiau kur panaudoti likusius pinigus? Ar reiktų juos išmokėti ir kažkaip padalinti tinklaraščių autoriams publikavusiems savo darbus leidinyje ar reiktų dar truputį investuoti į reklamą, plėtrą, galbūt redakcijos kolegijos atlyginimui? Pasidalinimą su autoriais galima svarstyti, kai yra ką dalintis, tai yra, jeigu yra atliekamų pinigėlių išmokėti honorarus autoriams, o jeigu lieka tik centai, ar keliasdešimt litų? Juk po 5lt tinklaraštininkams nevesi. Galbūt reiktų tuos keliasdešimt litų sąžiningai paskirti redakcijai, kuri atsakingai dirbtų šį darbą.
Suprantu, kad reklamos apmokėjimai ir jų panaudojimas, būtų grynai leidinio savininkų reikalas. Tačiau man atrodo, kad tai turėtų būti sprendžiama bendrai tarp tinklaraštininkų ir leidinys neturėtų būti pelno siekiantis dalykas, o tik save išlaikanti organizacija, kuri iš savo pelno remia tinklaraščių autorius, bei išlaiko rekdacijų kolegiją.
Sekanti problema yra atlyginimai tinklaraštininkams ir tai ar pradžioje jie sutiktų publikuoti savo darbus nemokamai. Nemanau, kad jau pirmąjį mėnesį leidinys sugebėtų tapti pelningu ir suteikti galimybę išmokėti autoriams didžiulius honorarus. Todėl įdomu, kaip tinklaraščių autoria reaguotumėte į tai, jeigu jūsų straipsniai būtų prašomi publikuoti nemokamai, honorarus atidedant geresniems laikams?
Aš asmeniškai sutikčiau nemokamai publikuot savo straipnius, nes svarbu ne tik materialinis gėris, bet ir nuorodos. Čia kiekvieno asmeninių įsitikinimų reikalas ir kiekvienas autorius pasirinks pagal save ar sutinka nemokamai publikuoti savo turinį ar be pinigų nesutiks.
Dar vienas svarbus klausimas yra kaip tolygiai paskirstyti honorarus autoriams? Nemanau, kad tolygus paskirtymas visiems publikuojamiems autoraims būtų teisingas dalykas. Juk nevisi straipsniai yra vienodai vertingi, vienodai detalūs ir t.t. Galbūt reikėtų steigiant leidinį suderinti tam tikrus kriterijus, kaip turi būt padalinamos lėšos autoriams? Ar skirstyti pinigus pagla rubrikas?
Finansai yra labia opus klausimas. Nemanau, kad atsirastų tokių tinklaraščių autoriai, kurie nenorėtų užsidirbti iš savo kuriamo turini bent lito, kito papildomai. Būtent todėl, reiktų iš anksto visus finansius klausimus suderinti kartu su visa bendruomene(arba bent jau aktyviąja bendruomenės dalimi), kad vėliau nekiltų ginčų ir problemų. Visa bendruomenė kuria turinį, visa bendruomenė turi ir bendrai susitarti, kaip dėl finansinės pusės.
Redakcijos kolegija
Dar vienas svarbus dalykas, kas sutiktų būti redaktoriais?
Ar tai turėtų būti savanoriškas pasakymas aš noriu ir prisijungimas, prie redaktorių. Ar tarkim paskiriamos 2-3 vietos atsakingiems asmenims ir bendru balsavimu būtų nusprendžiama, kurie iš asmenų tinkami šioms pareigoms?
Demokatinis rinkimas būtų pats geriausias. Savanoriai, negailintys savo laiko pasisiūlytų, o vėliau balsavimo principu tinklaraštininkų bendruomenė savo balsais išreiktų pasitikėjimą tam tikrais asmenimis ir jiems pavestų redakcines pareigas. Taip pat prie finansinių klausimų: kartu su redaktorių rinkimu, reiktų, kad bendruomenė pareiktų savo nuomonę ir tuo klausimu ar pirmenybė turi būti teikiama autorių atlyginimams ar užmokesčiui redaktoriams.
Ką visais šiais, čia nagrinėjamai klausimais galėtumėte pasakyti jūs? Visų jūsų nuomonės yra labai svarbios, nes vėliau, jeigu atsirastų aktyvesnių žmonių, jos galėtų įtakoti leidinio vystymo kryptį.
If you enjoyed this post, make sure you subscribe to my RSS feed!

perskaičiau įrašą, tamsta per daug giliniesi į detales
pats apie žurnalo idėją rašiau dar prieš du metus, vėliau dar kažkas rašė, tai ką taip ir rašysime?
Manau atėjo laikas bent kažką padaryti, kad būtų koks atspirites taškas. Iki login nusprendžiau tą kažką padaryti, gal nori prisijungti?
Na tikrai įdomus turinys ir mintys, tikiuosi realizuosis viską ką čia išsakei.
Andriau, taip noriu prisijungti. Ir tikrai norėčiau ne tik svarstyti, kas ir kaip, bet ir įgyvendinti visas čia išsakytas mintis..
Aurimai, ačiū. Aš taip pat tikiuosi, kad šios mintys realizuosis. Taigi, reikai jau pradėti darbus.
Idėja gera, tačiau toks žurnalas nebebūtų blogsferos objektas. Blogus nuo žiniasklaidos, mano nuomone, skiria laisvė.
Matai, bent jau mano vizijoje tai šis leidinys ir egzistuotų kaip iš blogosferos išplaukiantis tesinys..
Jis būtų laisvas ir jame būtų talpinamas tinklaraštininkų generuojamas turinys.
Iš esmės, juk tiek tinklaraščių autoriams, tiek žiniasklaidos priemonėms galioja tie patys įstatymai, o kiti apribojimai jau priklauso tik nuo žiniasklaidos objekto leidėjo.
Juk žodis „laisvas“ tavo sakinyje ką nors reiškia:
1. Kas apmokėtų procesą? Reklama? Vadinasi būtų laisvų minčių ir nelaisvų vaizdų (reklamos) mišinys? O gal dalis tekstų taptų užsakomi? O gal – visi?
2. Kas atrinktų turinį? Kokiais kriterijais remiantis? Pagal interneto lankomumą? Laisvo redaktoriaus nuožiūra? Ar reklamos davėjų nuožiūra?
3. O gal tai būtų grupės blogų medžiaga? Tuomet rašydami blogus jie iš anksto žinotų, kad kuria žurnalą? Ilgainiui galėtų blogų ir nerašyti?
Dėl dievo, tik klausiu. Jokios nuomonės neperšu, tik mėginu suprasti.
1. Procesas žinoma, kad būtų apmokamas iš reklamos.. Nemanau, kad reiktų talpinti užsakomuosius tekstus.. Tik reklamos, kuris iš įprastinio turinio išsiskirtų.. Esu prieš reklamos slėpimą..
2. Turinį atrinktų, kaip jau minėjau laisvai renkamų redaktorių kolegija. Kriterijai būtų nustatomi steigimo metu, tačiau gairės galėtų būti: išsamumas, aktualumas, kokybė ir pan. Reklamos davėjai tikrai neturėtų jokios įtakos šiam procesui.
3. Ne, tai būtų visų tinklaraščių leidinys. Tai yra, jeigu naujas tinklaraštis suruošia straipsnį ir mano, kad jis vertas vietos žurnale, galėtų atsiųstį jį leidiniui ir taip pat, būtų stebimi redakcijai jau žinomi tinklaraščiai ir redaktoriai susitarę su tinklaraščių autoriais savo parinktus straipsnius publikuotų leidinyje.
Aš už laisvą nuomonės reiškimą.. Ir už tai, kad visi neaiškūs klausimai būtų išsiaiškinti.. Taigi, jeigu dar bus klausimų prašom. Pasidalinsiu savo vizija, tik negaliu garnatuoti, kad ji atitinka ir kitų viziją.
Kai kas nors įvyks būtinai pranešiu.
Deja, bet kol kas dar niekas naevyksta, taigi negaliu nieko ir pasakyti.
o tai norėčiau paklausti topix.lt? ar tai ne tai apie ką jūs tamsta autoriau čia rašote. ir litų niekas nereikalauja ir įdomu visai. nors gal aš ir klystu
Topix.lt yra atskiras projektas kur yra tik sujungtos daugelio tinklaraščių antraštės. Ir jis skirtas atfiltruoti geriausiems įrašams. Kai tuo tarpu, čia būtų surenkamas ir turinys, ne tik antraštės. Taigi gautųsi, kaipo toks pilnavertis leidinys.
[...] jų – ir el. bankų svetainės. Kai jos neveikia, jausmas toks, tarsi pinigai nustojo galioti. • Ar verta būtų išleisti tinklaraščių žurnalą? „Balsas.lt savaitė“, atrodo, lyg ir sėkmingas pavyzdys, bet veikiau finansavimo, o ne [...]