Web Padangė || Edvinas Stonikas » Apžvalgos

Naršyk ir būsi naršomas – reklamos principas internete

Edvinas Stonikas — Wed, 09 Dec 2009 14:32:21 +0000

Tai yra dar vienas straipnis iš apžvalgų skilties. Šį kartą apžvalga yra apie reklamos tinklapį, siūlantį apsikeitimo vartotojais sistema, www.reklamucentras.lt.

Apie idėją

Pagrindinė šio projekto idėja yra padėti interneto kūrėjams įsukti projektus, paprasčiausiu mainų principu. Vardan to, kad Jūs galėtumėte įtraukti savo tinklapį į Reklamų Centro duomenų bazę, privalote 10tyje kitų tinklapių praleisti, bent 30s. Taip surinksite 10 kreditų, kurie yra reikalingi nuorodos įtraukimui. Vėliau įtraukę savo nuorodą, galite stebėti kiek žmonių jau paspaudė jūsų nuorodą. Tiesa, nuoroda sistemoje lieka tik dviems savaitėms, tačiau esant auktesniam nei dabartinis, lankytojų skaičiui, dvi savaitės yra pakankamai ilgas laiko tarpas, norint pritraukti lojalių lankytojų.

Pasyvumas, opi problema

Iš tiesų idėjos autorius galima pagirti už norą padėti tinklapiams keistis lankytojais. Tačiau, net ir tokioje idėjoje galima įžvelgti tam tikrų niuansų. Visų pirma, mažas lankytojų aktyvumas. Šiuo metu Reklamų Centro skaitliukas rodo ganėtinai nedidelius skaičius. Net pridėjus visą lankomumą prie kokio nors tinklapio, tai nebūtų labai didelis lankytojų šuolis(žinoma, jei visi jie taptų lojaliais RSS skaitytojais, tai jau kita kalba). Taip pat reikia nepamiršti, kad 100% efektyvumo tikėtis būtų labai sunku.

Dar viena opi problema yra galimas lankytojų sukčiavimas. Bandant sistemą, nepastebėjau, kad būtų stebima ar visas 30s lankytojas tikrai praleidžia Jūsų tinklapyje. Taip pat nemačiau ir žmogiškumo patikrinimo. Taigi, net nesudėtingas interneto robotas galėtų pereiti per visas nuorodas ir taip surinkęs kreditus platinti savo šeimininko tinklapius. Šios dvi problemos gali būti labai opios, ypač tokiai jaunai sistemai.

Žinoma, mažiau besidomintiems SEO, reklamavimosi ir kt. galimybėmis, net toks lankytojų prieaugis gali būti svarbus dalykas žengiant pirmuosius žingsnius interneto kūrimo pasaulyje. Todėl manau, kad Reklamų Centro autoriai turėtų pasistengti būti kuo lengviau pasiekiami, tiek paieškos sistemose, tiek offline pasaulyje.

Ir pabaigai truputis optimizmo. Reklamų Centras išlaiko ganėtinai gerą ir nesavanaudišką idėją, kuri gali būti naudinga pradedantiesiems. Tikiu jų šviesia ateitimi, todėl nespjaukite į projektą ir verčiau pasistenkite pridėti savo nuorodas jau dabar!

Tinklaraščių „žurnalas“ – problemos ir pliusai

Edvinas Stonikas — Thu, 30 Apr 2009 21:10:37 +0000

Internete teko girdėti tinklaraščių autorius užsimenant apie tinklaraščių žurnalą(ar tai zine’ą), tačiau neteko matyti pastaruoju metu iškeltos diskusijos ta tema. Būtent todėl nusprendžiau šiandien panagrinėti kokios perspektyvos galėtų laukti tokio leidinio.

Elektroninis ar popierinis?

Žinia, kad tikriausiai daugelis jau dabar savo mintyse šaukiate: elektroninis, internete. Tačiau ar nevertėtų pagalvoti apie galimybę leisti popierinį leidinį?

Kol kas ir man pačiam atrodo daug patraukliau leisti elektroninį leidinį. Vėliau stebint populiarumo gairęs, atgarsius žiniasklaidoje ir visuomenėje būtų galima pradėti mastyti apie popierinę leidybą. Žinoma, norint leisti popierinę versiją reiktų su tuo pradėti dirbti rimčiau. Rūpintis tiek marketingo, populiarinimo ir kitomis vingrybėmis, tiek laikyti aukštesnius kokybinius reikalavimus, tiek sugalvoti tikslią leidinio koncepciją, dizainą ir kitus leidybai svarbius dalykus. Internetinei versijai taip apt reikalinga koncepcija ir dizainas, tačiau dėl interneto patrauklumo didelę dalį sėkmės lemia turinys, tuo tarpu popieriniams leidiniams didelę reikšmę turi ir jų formatas, kartu su dizainu.

Žinoma, popieriniam leidiniui taip pat reikalingos nemažos investicijos, reiktų susirasti reklamos pirkėjų ir žinoti, kad leidinys tikrai turės paklausą. Forumas uždarbis.lt taip pat bandė leisti savo žurnalą ir nemokamai platintį jį mokyklose ir universitetuose. Deja, tačiau jiems nepasisekė. Reiktų už tai padėkoti. Nes jų leidybinė patirtis, dabar gali mums praversti.Galbūt nedetalizuosiu dabar jiems iškilusių problemų, tiesiog pasakysiu, kad leidžiant naują tinklaraščių leidinį būtų galima jų išvengti.

Būtent dėl visų šių leidybinių (ne)sėkmių ir kolegų patyrimų pasisakau už pradinio internetinio varianto leidybą. Vėliau surinkus tikslinę auditoriją ir subūrus aplink save skaitytojų ratą, būtų galima pradėti galvoti ir apie popierinę leidybą.

Populiarumo problema

Galbūt tai nėra problema, tiesiog dar vienas niuansas pradedant veikti šia kryptimi. Pradinė šios teksto dalies antraštė buvo „Leidinio ir blogosferos populiarumo problema“. Vėliau supratau, kad nereikėtų šio aspekto priskirti būtent atskirai leidiniui ar sujungti jo su blogosfera. Nes populiarumą galima išplėtoti labia įvairiomis kryptimis.

Leidinio populiarumas. Bene, svarbiausias aspektas yra tai, kokio populiarumo susilauktų pats leidinys. Ar tai būtų ~4000 unikalių apsilankymų per dieną, ar ~100 unikalių per dieną. Kiek, tikrai sunku pasakyti. VIskas priklausytų nuo to, kiek sėkmingai pavyktų sukurti koncepciją ir surinkti turinį. Tačiau, kaip gauti pradinį atspirties tašką, be didžiulių išlaidų? Mano galvoje kirba mintis, kad didelių išlaidų tikrai pavyktų išvengti. Kaip? Ogi, pasinaudojant pačių tinklaraštininkų dėmesiu savam leidiniui. Manau, kad norėdami tinklaraštininkai galėtų, tikrai ne pirmą kartą panaudoti savo galimybes ir iškelti leidinį į dienos šviesą tikrai nesunkiai ir greitai. Tačiau ar atsirastų norinčių prisidėti prie šio projekto sėkmės? Optimistiškai tikiuosi, kad taip. Jeigu, bent dalis populiariausių tinklaraščių autorių parašytų po įrašą apie naująjį „žurnalą“, jis gautų nemažą kiekį ekspozicijos. Ar ši idėja sugebėtų sudominti potencialius skaitytojus? Čia jau kitas klausimas. Tačiau, bet kuriuo atveju, pradinis kelių šimtų skaitytojų ratas, jau būtų didžiulis pasiekimas ir leistų žengti platų žingsnį į priekį ir toliau. Ką galėtumėte pasakyti jūs, šias eilutes skaitantys tinklaraščių autoriai?(Atsiliepkite komentaruose).
Blogosferos populiarumas. Kad leidinys turi plačias galimybes pasiekti neblogą lankomumą, jau išsiaiškinome, tačiau, kaip dėl blogosferos populiarumo? Žinoma, leidinio populiarumui šis aspektas tikrai neturi didelės įtakos. Tačiau, kaip pats leidinys glaėtų įtakoti tinklaraščių įsiskverbimą į visuomenę? Kol kas piešiu tik populiarumo kreivės kylimą teigiama linkme. Juk jeigu leidinys, dėl savo kokybiško turinio susilauktų populiarumo, kartu su savimi galėtų aukštyn timptelėti ir visą blogosferą. Kaip? Na visų pirma, leidinyje tikrai būtų pateikiamos nuorodos į straipsnių autorių tinklaraščius, ko pasekoje kiekvienas autorius sugebnatis ruošti kokybišką turinį, turėtų didžiulius šansus išnaudoti leidinio populiarumą ir patraukti publiką pas save. Taip galėtų plėstis visa blogosfera.
Naujų autorių populiarumas. Šį aspektą, dėl savo pažiūrų galiu aptarti tik teigiamai. Nauji autoriai turėtų puikią vietą saviraiškai ir galimybę parodyti savo kuriamą turinį, kartu su savo tinklaraščiai. Taip, naujieji autoriai galėtų pasirodyti plačiąjai publikai ne tik su Blogoramos pagalba, tačiau ir patys ruošdami turinį tinklaraštininkų leidiniui. Jeigu sugebėtų paruošti kokybišką turinį, skaitytojai jiems už tia atsilygintų savo apsilankymais ar RSS prenumeratomis. Taip pat būtų galima pačiame leidinyje įsteigti skyrelį „Naujokų kampas“, kuriame būtų glaima apžvelgti naujus tinklaraščius ar paskirti 1 ar keletą puslapių naujų tinklaraščių turiniui apžvelgti ir straipsniams rekomenduoti. Būtent tatrtų paskatini, tiek norinčius reikštis, tiek jau bandančius, bet niekaip nesugebančius „pramušti“ savo tinklaraščio internete.

Žinoma, blogosferos ir naujų autorių populiarinimas suveiktų, tik su sąlyga, kad pats leidinys susilauktų visuomenės pritarimo ir lankomumo, tačiau to niekas negali garantuoti. O mes patys, tinklaraščių autoriai galime tik garantuoti, kad rekomenduosime savo skaitytojams tokią paslaugą, bet negalime garantuoti, kad rekomendacijos suveiks.

Patogesnis formatas publikai

Internete, kiekvienas tinklaraštis yra mažytė salelė į kurią vedą tiltai iš kitų tinklapių-salų. Tinklaraščiams tai yra ypač didelė problema. Jeigu didžiuliai portalai turintys milžiniškus biudžetus, gali sau leisti pirkti reklamą, užsakomuosius straipsnius ar „statyti tiltus“ kitais metodais, tinklaraščiai to negali. Deja, bet dabartiniai tinklaraščių biudžetai yra labia maži, jeigu išvis galima sakyti, kad tinklaraščiai turi biudžetus apmokančius daugiau nei hostingą ir domeną.

Būtent dėl šios atskirties nuo likusio pasaulio, nauji tinklaraščiai tiltus stato labai sunkiai. Kadangi leidinys vienoje vietoje sukoncentruotų geriausią savaitės(ar mėnesio?) turinį į vieną vietą, jis publikai suteiktų daug patrauklesnį formatą. Tinklaraščių problema yra jų mažumas ir atskirumas. Kiekvienas autorius nori savo tinklarščio ir Lietuvoje kooperacija vyksta labai sunkiai. Vartotojai yra tingūs žmonės ir retas kuris nori nardyti pop latųjį internetą, kad iš 100 atsirinktų 5-6 jam labiausiai patikusius ir sėkmingai juos prenumeruotų. Skaitant leidinį turinybūtų patetas vienoje vietoje, o skaitytojui patikusių tinklaraščių adresus jis galėtų rasti pačiame leidinyje ir bet kada, greitai ten patekti.

Toks formatas leistų sutraukti ir tingesnisu skaitytojus, kurie galėtų pamatyti, kad blogosfera tikrai nėra skurdi kokybišku turiniu ir joje galima rasti tikrai gerų autorių ir svarbiausia, leidinio pagalba vienoje vietoje.

Koncepcijos problema

Man asmeniškai kyla klausimas, kokią koncepciją reiktų pasirinkti: ar trumpesnius įrašus, su didelėmis iliutracijomis, o norintiems paskaityti pilną ilgą tekstą duoti nuorodą, ar naudoti pilnus įrašus ir netokias didelis iliustracijas, t.y. suteikti tekstui pergalę prieš nuotraukas.

Kol kas, daug patrauklesnis konceptas atrodo balansas tarp vieno ir kito. Tarkim leidinio pradžioje pateikiamos sutrumpintos naujienų apžvalgos su nuorodmis į pilnas naujienas, sutrumpinti paprastesnių straipsnių variantai, su nuorodmis į pilnus. Iškart po to, viduryje leidinio pilnos rimtų straipsnių versijos, nei kiek jų netrumpinant ir netgi galbūt autorių paprašant, detaliau išanalizuoti temas. Pabaigoje būtų galima pateikti citatas iš aktualiausių straipsnių, dėmesio vertų straipsnių santraukas ir mano minėtąjį „Naujokų kampelį“ kuris dar net nežinia ar tikrai yra reikalingas.

Taip būtų galima balansuoti tarp tikrai rimto ir vidutinio rimtumo leidinio. Trumpieji komentarai sutrauktų tingesnius skaitytojus, o pilnos apžvalgos turėtų dominti entuziastus ir kitus ėgstančius į problemas įsigilinti žmones.

Dar viena problema koncepcijoje yra straipsnių atranka. Ar atsakingi asmenys(galima vadinti leidinio redaktoriais) turėtų patys susirinkti jiems patikusius straipsnius ir atsiklausti autorių leidimo juos panaudoti leidinyje, ar patys tinklaraščių autoriai turėtų savo straipsnius siūlyti leidiniui?

O galbūt derėtų redakcijai naršyti po internetą, surinkti jų akimis reiklaingus striapsnius ir susitarti dėl jų publikacijos, be to palikti galimybę norintiems autoriams parodyti savo straipsnius redakcijai. Taip, naujesnieji blogosferos dalyviai galėtų pasiekti redakcijos akis ir ausis ir būti garantuoti, kad ir į jų straipsnius bus atkreiptas dėmesys, o ne tik į seniai žinomų tinklaraščių.

Finansiniai klausimai

Reklama, atlyginimai, nemokamos publikacijos

Dar viena ypač opi problema yra finansai. Ji ypatingai aktuali leidinio pirmaisiais publikavimo mėnesiais.

Kaip gauti pajamų iš reklamos? Ar reiktų tiesiogiai leidinio atstovams derėtis su kompanijomis ir reklamų tinklais dėl reklamos pirkimo mūsų leidinyje? Ar leisti ir populiarinti leidinį, tačiau reklamos užsakovų tik laukti, patiems aktyviai neieškant?

Nemanau, kad pasyvumas yra geras ir naudingas dalykas. Manau reiktų nuo pat pradžių potencialiems reklamos užsakovams pristatyti būsimo leidinio koncepciją ir bandti parduoti reklamos plotus išanksto. Taip būtų garantuojama saugi finansinė ateitis, bent jau trumpam laikui.

Gerai, tarkim jau turime nedideles reklamos pajamas. Tačiau kam suteikti aukščiausius panaudojimo prioritetus? Žinoma, pirmo svarbumo dalykai yra hostingas ir domenas, tačiau kur panaudoti likusius pinigus? Ar reiktų juos išmokėti ir kažkaip padalinti tinklaraščių autoriams publikavusiems savo darbus leidinyje ar reiktų dar truputį investuoti į reklamą, plėtrą, galbūt redakcijos kolegijos atlyginimui? Pasidalinimą su autoriais galima svarstyti, kai yra ką dalintis, tai yra, jeigu yra atliekamų pinigėlių išmokėti honorarus autoriams, o jeigu lieka tik centai, ar keliasdešimt litų? Juk po 5lt tinklaraštininkams nevesi. Galbūt reiktų tuos keliasdešimt litų sąžiningai paskirti redakcijai, kuri atsakingai dirbtų šį darbą.

Suprantu, kad reklamos apmokėjimai ir jų panaudojimas, būtų grynai leidinio savininkų reikalas. Tačiau man atrodo, kad tai turėtų būti sprendžiama bendrai tarp tinklaraštininkų ir leidinys neturėtų būti pelno siekiantis dalykas, o tik save išlaikanti organizacija, kuri iš savo pelno remia tinklaraščių autorius, bei išlaiko rekdacijų kolegiją.

Sekanti problema yra atlyginimai tinklaraštininkams ir tai ar pradžioje jie sutiktų publikuoti savo darbus nemokamai. Nemanau, kad jau pirmąjį mėnesį leidinys sugebėtų tapti pelningu ir suteikti galimybę išmokėti autoriams didžiulius honorarus. Todėl įdomu, kaip tinklaraščių autoria reaguotumėte į tai, jeigu jūsų straipsniai būtų prašomi publikuoti nemokamai, honorarus atidedant geresniems laikams?

Aš asmeniškai sutikčiau nemokamai publikuot savo straipnius, nes svarbu ne tik materialinis gėris, bet ir nuorodos. Čia kiekvieno asmeninių įsitikinimų reikalas ir kiekvienas autorius pasirinks pagal save ar sutinka nemokamai publikuoti savo turinį ar be pinigų nesutiks.

Dar vienas svarbus klausimas yra kaip tolygiai paskirstyti honorarus autoriams? Nemanau, kad tolygus paskirtymas visiems publikuojamiems autoraims būtų teisingas dalykas. Juk nevisi straipsniai yra vienodai vertingi, vienodai detalūs ir t.t. Galbūt reikėtų steigiant leidinį suderinti tam tikrus kriterijus, kaip turi būt padalinamos lėšos autoriams? Ar skirstyti pinigus pagla rubrikas?

Finansai yra labia opus klausimas. Nemanau, kad atsirastų tokių tinklaraščių autoriai, kurie nenorėtų užsidirbti iš savo kuriamo turini bent lito, kito papildomai. Būtent todėl, reiktų iš anksto visus finansius klausimus suderinti kartu su visa bendruomene(arba bent jau aktyviąja bendruomenės dalimi), kad vėliau nekiltų ginčų ir problemų. Visa bendruomenė kuria turinį, visa bendruomenė turi ir bendrai susitarti, kaip dėl finansinės pusės.

Redakcijos kolegija

Dar vienas svarbus dalykas, kas sutiktų būti redaktoriais?

Ar tai turėtų būti savanoriškas pasakymas aš noriu ir prisijungimas, prie redaktorių. Ar tarkim paskiriamos 2-3 vietos atsakingiems asmenims ir bendru balsavimu būtų nusprendžiama, kurie iš asmenų tinkami šioms pareigoms?

Demokatinis rinkimas būtų pats geriausias. Savanoriai, negailintys savo laiko pasisiūlytų, o vėliau balsavimo principu tinklaraštininkų bendruomenė savo balsais išreiktų pasitikėjimą tam tikrais asmenimis ir jiems pavestų redakcines pareigas. Taip pat prie finansinių klausimų: kartu su redaktorių rinkimu, reiktų, kad bendruomenė pareiktų savo nuomonę ir tuo klausimu ar pirmenybė turi būti teikiama autorių atlyginimams ar užmokesčiui redaktoriams.

Ką visais šiais, čia nagrinėjamai klausimais galėtumėte pasakyti jūs? Visų jūsų nuomonės yra labai svarbios, nes vėliau, jeigu atsirastų aktyvesnių žmonių, jos galėtų įtakoti leidinio vystymo kryptį.

Knygų lentyna – nauja ir kvepianti kokybe

Edvinas Stonikas — Thu, 26 Feb 2009 18:03:50 +0000

Visai neseniai man pavyko rasti dar naują, bet jau sužavėjusį tinklaraštį: Knygų lentyna.

Kokia dar Knygų lentyna internete? Tai nėra knygų lentyna tiesiogine prasme, po tokiu pavadinimu tiesiog slepiasi labai įdomus ir žavintis tinklaraštis, taip, taip apie knygas. Knygos būna įdomios, knygos būna nuobodžios, tačiau šio tinklaraščio autorė Aistė apie visas jas rašo įdomiai. Šiame tinklaraštyje nerasite vietos nuobodžioms ir visur randamoms recenzijoms, kuriose tiesiog trumpai perpasakojama istoriją. Knygų lentynoje visos recenzijos yra unikalios ir įdomios, jose pasakojami skaitytojo įspūdžiai ir jausmai skaitant knygą.

Toks formatas mane žavi, nes skaitydamas recenzijas aš galiu prisiliesti ir prie knygos autoriaus teksto. Man nereikia skaityti visos knygos, kad žinočiau ar ji nekelia nuobodulio. Tinklaraščio autorė Aistė lyg tarpininkas tarp knygos ir skaitytojo, lyg įžanga į nuostabų knygos pasaulį.

Rekomenduoju šį tinklaraštį visiems ieškantiems įdomių knygų skaitymui. Čia tikrai rasite informacijos apie tokias knygas. Tikiuosi Aistė nenutrauks šio projekto ir tęs jo plėtojimą. Būtų skaudu prarasti tokią turiningą lentynėle geriausioms knygoms.

O labiausiai man iki šiol patikęs viso tinklaraščio įrašas yra apie 10 labiausiai sukrečiančių knygų.

Na ir dar kartelį tinklaraščio adresas: http://lentyna.wordpress.com/

Apžvalga #2: Komiksai pagal keturkampį apskritimą

Edvinas Stonikas — Tue, 23 Dec 2008 23:32:35 +0000

co.nepo.lt – komiksų portalas visiems kuriems įdomu nūdienos aktualijos ir pasaulis geek’o akimis. Atsiprašau Nepo, už tokį pavadinimą, tačiau tikrai daugelis komentarų yra susiję su geek’ais. Kaip pavyzdį galima pateikti ir šį:

Žinoma, šie komiksai gali būti įdomūs netgi tiems kurie geek’us laiko neįdomiais žmonėmis. Nepo rūpinasi visais ir pateikia komiksų nūdienos aktualijų temomis ar kitomis temomis kurios gali pralinksminti visus. Įdomiausias ir labiausiai linksminantis dalykas yra humoras, kurio nesutiksi tokiuose portaluose kaip cha.lt. Komiksų autorius suka kita linkme nei populiariausieji ir viską stengiasi išreikšti paprastomis ir nenuvalkiotomis frazėmis. Taip pat nesistengdamas įtikti masėms jis nekuria temų šiuo metu populiariausiais klausimais apie anrą galą. Pagarba tau NePo už tai.

Kodėl jūs turėtumėte lankytis šiame tinklalapyje? Visų pirma todėl, kad atrasite, jog Lietuvoje humoras gali skambėti ir kitaip, be to bent vienas komiksas per savaitę tikrai jus prajuokins ar privers truputį pamastyti apie žmogiškąsias savybes. Gero jums skaitymo ir laimingų akimirkų co.nepo.lt komiksų portale.

Tinklapių apžvalgos

Edvinas Stonikas — Sun, 14 Dec 2008 16:41:36 +0000

Nusprendžiau nuo šiol prisidėti prie interneto tinklapių plėtojimo savo rankomis. Nuo šiol stengsiusoi kiekvieną darbo dieną parašyti apžvalgą bent jau apie vieną interneto tinklapį. Pagrinidiniai tinklapiai apie kuriuos stengisuosi rašyti yra nauji, įdomūs ar tiesiog didelį patencialą turintys tinklapiai. Kadangi pačiam yra ganėtinai sunku rasti mažesnius tinklapius norėčiau paprašyti jūsų visų, kad radę, bet kokį jums įdomų lietuvišką tinklapį parašytumėte man to tinklapio nuorodą ir kuo jis jums pasirodė įdomus.

Žinoma, taip pat laukiu ir visų tinklapių administratorių laiškų su pranešimais apie naujai atidarytus tinklapius. Manau, kad kiekvienam tinklapiui tai bus, gla ir nedidelis tačiau šioks toks postūmis populiarumo link.

Taigi laukiu jūsų laiškų adresu: .

Asus VK222S – monitorius vertas savo kainos

Edvinas Stonikas — Wed, 19 Nov 2008 18:37:01 +0000

Pagaliau prisiruošiau parašyti apžvalgą apie savo monitorių Asus VK222S.
Pirmas dalykas kuris tuoj pat po prijungimo prie kompiūterio nuvylė yra pranešimas: Out Of Range. Kadangi niekada neteko susidurti su tokio tipo problema nesupratau ką ji reiškia. Perverčiau visus prie monitoriaus pridėtus popierius, lankstinukus ir leidinius ir nei viename jų nebuvo aprašytas šis pranešimas. Tai tik dar labiau nuvylė. Taigi teko užsikrauti Linux iš LiveCD ir internete bandyti ieškoti kodėl kietajame diske esanti PCLinuxOS distribucija neveikia ir monitorius kraunant ją rodo tokį pranešimą. Pasinaudojus Google paaiškėjo, kad monitorius rodo tokį pranešimą tokiu atveju jeigu atnaujinimo dažnis yra per didelis, o šio monitoriaus didžiausias atnaujinimo dažnis yra 60MHz.
Žinoma, šios problemos sprendimas buvo ganėtinai paprastas: tereikėjo užkrauti Linux komandinę eilutę, joje suvesti komandą: sudo pcc. Ši komanda užkrauna valdymo pultą su šiokia tokia grafine aplinka ir jame reikėjo susirasti grafikos nustatymus ir pakeisti atnaujinimo dažnį.
Antra problema su kuria susidūriau yra kameros tvarkyklės. Kartu su monitoriumi buvo tik tvarkyklės skirtos Windows OS, o kadangi aš esu nuoširdus Linux mylėtojas teko ieškoti sprendimo būdo internete. Paklausus Computer Bild forume paaiškėjo, kad monitoriaus kamera yra palaikoma neoficialiai Taigi man tik reikėjo susirasti internete UVC tvarkyklę ir ją pasisiųsti. Šis tvarkyklių rinkinukas palaiko labai didelį kiekį įvairių kamerų, taigi manau visiems kurie turi web kameras UVC būtų labai puikūs vaistukai.

Iki šiol su kitomis problemomis neteko susidurti, taigi dabar peržvelgsiu kitas svarbesnes monitoriaus atliekamas funkcijas.
Visų pirma šio monitoriaus maksimali raiška yra 1680 x 1050. Tokios raiškos pilnai pakanka patogiam darbui, naršymui internete. Žinoma tokia raišką gali būti panaudota ir aukštos kokybės(nors ir HD) filmams, bei žaidimams palaikantiems tokią raišką. Šism onitorius yra plačiaekranis, o ne įprastas „kvadratinis“. Žinoma, turbūt jau daugeliui ir plačiaekraniai monitoriai yra visiškai įprastas dalykas. Kadangi šio monitoriaus raiška yra ganėtinai didelė ir jis plačiaekranis, jo plotyje sutelpa du tekstiniai labai. Tai labai patogu žmonėms, kuriems dažnai tenka cituoti kitus tekstus, remtis jais arba vertėjams, juk kai galima vienu metu matyti du lapus nereikia atidarinėti dviejų skirtingų langų, t.y. iš praždi pažiūrėti į vieną langą, paskui į kitą, galima laikyti du langus vieną šalia kito ir jie vienas kito neužstos.
Naršant internete tokia raiška pradžioje tenka priprasti. Beveik visi internete puslapiai pasidaro juostelėmis viduryje monitoriaus, retas puslapis sugeba prisitaikyti prie tokios raiškos, nes dauguma puslapių yra pritaikyti šiuo metu vyraujančioms standartinėms raiškoms.
Dar vienas man labai patikęs dalykas po perėjimo nuo CRT monitoriaus yra ryškesnės spalvos. Su naujuoju Asus’u spalvos pasidarė ryškesnės, jis leidžia didesnes kontrasto galimybes(5000:1). Taigi visi paveiksliukai atrodo daug spalvingesni ir geriau apipavidalinti. Tačiau įvairiuose paveikslėliuose kurių kokybė internete būna optimizuota, tam, kad jie būtų greičiau užkrauti labai puikiai matosi jų glaudinimo rezultatai. Spalvų netektis atsiradusi glaudinant paveiksliukus pasidaro žymiai ryškesnė.
Monitoriuje taip pat yra įdiegtos kolonėlės. Jos nepasižymi labai aukšta kokybe(o ko reiktų norėti iš monitoriaus?), tačiau žmonėms kurie dažniausiai klauso tik radiją, dėl garsinio fono jų kokybės turėtų užtekti. Žinoma melomanams ar kitiems, kurie skiria didesnį dėmesį garso kokybei tokių kolonėlių bus ženkliai per mažai. Taip pat jos pasižymi ganėtinai tyliu garsu.
Susumavus visus VK222S pliusus galima pasakyti, jog šis pirkinys yra tikrai vertas savo kainos. Jo kainos ir kokybės santykį įvertinčiau labai gerai. Nors ir neturiu didelės patirties vertinant monitorius, o ir didelio kiekio monitorių nesu išbandes, tačiau vistiek drįstu teigti, kad visi norintys gero monitoriaus drąsiai gali pirkti šį ASUS modelį ir tikrai juo nenusivils.

P.S. Čia pateiktos nuotraukos priklauso ne man.