Web Padangė || Edvinas Stonikas » Blogosfera

MINI-tinklaraščiai – tarp čiulbėjimo ir tinklarašymo

Edvinas Stonikas — Mon, 11 Jan 2010 16:34:45 +0000

Twitter žlugdo asmeninę saviraišką! Taip pat ir lietuviški mikro-tinklaraščiai Blakė.lt, Vibe.lt, Plepys, nes teksto leidžia parašyti tik 140 simbolių, nuotraukas ir video reikia įdėti kažkur kitur, paskui pasirūpinti, kad nuoroda į puslapį, kur visa tai patalpinta, būtų trumpa, ir tik tada galima pasakyti, ką norime. Beje, dar rizikuojame būti apšaukti šiukšlintojais-spameriais, nes publikuojame vien tik nuorodas su trumpais intro tekstukais. Tinklaraščio sukūrimas atrodo labai atsakingas reikalas, kurio imantis reikia gerai pagalvoti, ar turėsime pakankamai laiko, noro ir informacijos, kad jis būtų pilnavertis. Reikia aukso viduriuko…

Toks aukso viduriukas yra MINI-tinklaraščiai. Jie yra didesni nei čiulbėjimo įrankiai, bet mažesni nei normalūs tinklaraščiai. Juose galime dėti bet kokio ilgio tekstus, nuotraukas, video, nuorodas, citatas, audio ir t.t., tačiau galime ir užsiauginti savo sekėjų ratą, kurie matys visą mūsų paskelbtą informaciją. Galime išsirinkti savo MINI-tinklaraščio išvaizdą, arba susikurti ją patys. Tekstus, nuotraukas ir visą kitą informaciją galime publikuoti iš mobiliųjų įrenginių siųsdami paprasčiausią el. laišką. Jei esate programuotojas ir norite jį patobulinti – prašom! Pasiskaitote API dokumentaciją ir kuriate papildomas funkcijas.

Kalba eina apie tarpinį variantą tarp čiulbesių ir tinklaraščių – Tumblr. Informacija į tokius tinklaraščius gali būti nesunkiai talpinama trimis būdais:

El. paštu, kai tekstas yra nusiunčiamas unikaliu el. pašto adresu.
Internetu (nesvarbu, ar laidiniu, ar belaidžiu, ar mobiliuoju)
Naršyklių įskiepiais (bookmarklets), kurių pagalba publikuoti tinklaraščio įrašą galima tiesiog pažymėjus norimą tekstą/foto/video ir nutempiant ant nuorodų juostoje esančios nuorodos.

Tumblr sistema dar turi kitą galimybę – padiktuoti įrašo tekstą telefonu. Angliškai suprantantis robotas žodinę informaciją paverčia tekstine ir išpublikuoja į norimą tinklaraštį. Lietuviškai jis, deja, nesupranta .

Dar viena nuostabi savybė yra surinkti norimo RSS srauto ir Twitterio žinutes ir išpublikuoti atskirais įrašais. Tokiu būdu tinklaraštis nuolatos atnaujinamas.

Labai nedaug lietuvių naudojasi šia tarnyba, turinčia tiek daug lengvai valdomų funkcijų. Neaišku tik kodėl. Gal iš nežinojimo?

Jei jau nežinojote Tumblr, tai kažin ar vertėtų stebėtis, kad nežinote kitų panašių mini-tinklaraščių blogofermų tokių kaip Posterous, Publr , Soup. Jie ne tokie populiarūs, bet turi kai kurių pranašumų. Vienas jų – nėra cenzūros. Jei Tumblr kartais uždaro kai kurių narių tinklaraščius įtarę, kad juose kažkas reklamuojama, tai šiose mini-tinklaraščių blogofermose galite būti ramūs dėl turinio. Aišku, jei iš tikrųjų užsiimate Travian, internetinio pokerio, piramidinių verslų ar kitų smagumų „populiarinimu“, tai nieko gero nelaukite. Rašant lietuviškai tokių rūpesčių neturėtų kilti iš viso, nes moderatoriai lietuviškai nekalba.

MINI-tinklaraščiai yra skirti surinkti įvairiai informacijai į vieną vietą, tad nesunkiai tokį tinklaraštį galima paversti šiukšlynu. Didžioji dalis jų tam ir tarnauja (pasižiūrėkime lietuviškus tumblelogus, tokius kaip „Vilniaus Meras“, „Manto retransliatorius“, „Septyni“, „TAPE informacijos apykaita“ ir t.t.) . Jei normalus tinklaraštis turi savo pakraipą, temas, planus, draugus, logotipą, tai šis informacijų kratinys toli gražu neskirtas minėto stiliaus saviraiškai. Ne veltui MINI-tinklaraščius labiausiai yra pamėgę vaizduojamojo meno atstovai, kurie dalinasi fotografijomis, video ir nuorodomis. Ilgi tekstai čia nelabai populiarūs.

MINI-tinklaraščiai – universalūs įrankiai. Tuo galėtume įsitikinti pasižiūrėję į konkurentus pagal atitinkamas funkcijas:

WordPress, Blogger, LiveJournal – konkurencija tekstų rašymui, grupavimui, dizaino šablonų pasirinkimui.
Twitter – konkurencija dėl sekėjų rato.
FriendFeed – konkurencija dėl RSS, Twitter, Facebook asmeninių žinučių surinkimo į vieną vietą.
StumbleUpon, Delicious, Digg – konkurencija dėl apsikeitimo naudingomis nuorodomis, jau nekalbant apie specialią įrankių juostą (Toolbar) TumbleUpon.
Flickr – konkuruojama nuotraukų talpinimo galimybėmis.

Ar reiktų viską mesti ir pulti registruotis? Taip, jei jums Twitteris varžo saviraiškos laisvę. Jei pasitenkinate 140 simbolių ir melsvais paukščiukais, nemanau, kad atsiversite labiau naudodami Tumblr, Posterous, Soup, Publr ar kokią kitą MINI-tinklaraščių blogofermą. Registruokitės į sveikatą, jei neturite kur dėti bendradarbių prisiųstų juokingų foto ar video ir norite juos visada laikyti po ranka kur nors internete. Registruokitės, jei norite pasidalinti savo rasta įdomia informacija su kitais. Jei neturite tokių poreikių, tiesiog žinokite, kad tokios mandrybės internete egzistuoja, jos yra populiarios užsienyje ir gal kada nors išpopuliarės ir Lietuvoje.

Tai yra svečio įrašas, kurį parašė Marius. Nors pagrindinis Mariaus domėjimosi objektas yra pokeris socialiniuose tinkluose, o uždarbis – informacinių pokerio resursų kūrimas, jis taip pat aktyviai domisi bendrinių Lietuvos ir pasaulio socialinių tinklų ir įrankių naujienomis bei tendencijomis. Autorius taip pat rašo tinklaraštį apie Lietuvos Web 2.0 resursus.

Tinklaraščių „žurnalas“ – problemos ir pliusai

Edvinas Stonikas — Thu, 30 Apr 2009 21:10:37 +0000

Internete teko girdėti tinklaraščių autorius užsimenant apie tinklaraščių žurnalą(ar tai zine’ą), tačiau neteko matyti pastaruoju metu iškeltos diskusijos ta tema. Būtent todėl nusprendžiau šiandien panagrinėti kokios perspektyvos galėtų laukti tokio leidinio.

Elektroninis ar popierinis?

Žinia, kad tikriausiai daugelis jau dabar savo mintyse šaukiate: elektroninis, internete. Tačiau ar nevertėtų pagalvoti apie galimybę leisti popierinį leidinį?

Kol kas ir man pačiam atrodo daug patraukliau leisti elektroninį leidinį. Vėliau stebint populiarumo gairęs, atgarsius žiniasklaidoje ir visuomenėje būtų galima pradėti mastyti apie popierinę leidybą. Žinoma, norint leisti popierinę versiją reiktų su tuo pradėti dirbti rimčiau. Rūpintis tiek marketingo, populiarinimo ir kitomis vingrybėmis, tiek laikyti aukštesnius kokybinius reikalavimus, tiek sugalvoti tikslią leidinio koncepciją, dizainą ir kitus leidybai svarbius dalykus. Internetinei versijai taip apt reikalinga koncepcija ir dizainas, tačiau dėl interneto patrauklumo didelę dalį sėkmės lemia turinys, tuo tarpu popieriniams leidiniams didelę reikšmę turi ir jų formatas, kartu su dizainu.

Žinoma, popieriniam leidiniui taip pat reikalingos nemažos investicijos, reiktų susirasti reklamos pirkėjų ir žinoti, kad leidinys tikrai turės paklausą. Forumas uždarbis.lt taip pat bandė leisti savo žurnalą ir nemokamai platintį jį mokyklose ir universitetuose. Deja, tačiau jiems nepasisekė. Reiktų už tai padėkoti. Nes jų leidybinė patirtis, dabar gali mums praversti.Galbūt nedetalizuosiu dabar jiems iškilusių problemų, tiesiog pasakysiu, kad leidžiant naują tinklaraščių leidinį būtų galima jų išvengti.

Būtent dėl visų šių leidybinių (ne)sėkmių ir kolegų patyrimų pasisakau už pradinio internetinio varianto leidybą. Vėliau surinkus tikslinę auditoriją ir subūrus aplink save skaitytojų ratą, būtų galima pradėti galvoti ir apie popierinę leidybą.

Populiarumo problema

Galbūt tai nėra problema, tiesiog dar vienas niuansas pradedant veikti šia kryptimi. Pradinė šios teksto dalies antraštė buvo „Leidinio ir blogosferos populiarumo problema“. Vėliau supratau, kad nereikėtų šio aspekto priskirti būtent atskirai leidiniui ar sujungti jo su blogosfera. Nes populiarumą galima išplėtoti labia įvairiomis kryptimis.

Leidinio populiarumas. Bene, svarbiausias aspektas yra tai, kokio populiarumo susilauktų pats leidinys. Ar tai būtų ~4000 unikalių apsilankymų per dieną, ar ~100 unikalių per dieną. Kiek, tikrai sunku pasakyti. VIskas priklausytų nuo to, kiek sėkmingai pavyktų sukurti koncepciją ir surinkti turinį. Tačiau, kaip gauti pradinį atspirties tašką, be didžiulių išlaidų? Mano galvoje kirba mintis, kad didelių išlaidų tikrai pavyktų išvengti. Kaip? Ogi, pasinaudojant pačių tinklaraštininkų dėmesiu savam leidiniui. Manau, kad norėdami tinklaraštininkai galėtų, tikrai ne pirmą kartą panaudoti savo galimybes ir iškelti leidinį į dienos šviesą tikrai nesunkiai ir greitai. Tačiau ar atsirastų norinčių prisidėti prie šio projekto sėkmės? Optimistiškai tikiuosi, kad taip. Jeigu, bent dalis populiariausių tinklaraščių autorių parašytų po įrašą apie naująjį „žurnalą“, jis gautų nemažą kiekį ekspozicijos. Ar ši idėja sugebėtų sudominti potencialius skaitytojus? Čia jau kitas klausimas. Tačiau, bet kuriuo atveju, pradinis kelių šimtų skaitytojų ratas, jau būtų didžiulis pasiekimas ir leistų žengti platų žingsnį į priekį ir toliau. Ką galėtumėte pasakyti jūs, šias eilutes skaitantys tinklaraščių autoriai?(Atsiliepkite komentaruose).
Blogosferos populiarumas. Kad leidinys turi plačias galimybes pasiekti neblogą lankomumą, jau išsiaiškinome, tačiau, kaip dėl blogosferos populiarumo? Žinoma, leidinio populiarumui šis aspektas tikrai neturi didelės įtakos. Tačiau, kaip pats leidinys glaėtų įtakoti tinklaraščių įsiskverbimą į visuomenę? Kol kas piešiu tik populiarumo kreivės kylimą teigiama linkme. Juk jeigu leidinys, dėl savo kokybiško turinio susilauktų populiarumo, kartu su savimi galėtų aukštyn timptelėti ir visą blogosferą. Kaip? Na visų pirma, leidinyje tikrai būtų pateikiamos nuorodos į straipsnių autorių tinklaraščius, ko pasekoje kiekvienas autorius sugebnatis ruošti kokybišką turinį, turėtų didžiulius šansus išnaudoti leidinio populiarumą ir patraukti publiką pas save. Taip galėtų plėstis visa blogosfera.
Naujų autorių populiarumas. Šį aspektą, dėl savo pažiūrų galiu aptarti tik teigiamai. Nauji autoriai turėtų puikią vietą saviraiškai ir galimybę parodyti savo kuriamą turinį, kartu su savo tinklaraščiai. Taip, naujieji autoriai galėtų pasirodyti plačiąjai publikai ne tik su Blogoramos pagalba, tačiau ir patys ruošdami turinį tinklaraštininkų leidiniui. Jeigu sugebėtų paruošti kokybišką turinį, skaitytojai jiems už tia atsilygintų savo apsilankymais ar RSS prenumeratomis. Taip pat būtų galima pačiame leidinyje įsteigti skyrelį „Naujokų kampas“, kuriame būtų glaima apžvelgti naujus tinklaraščius ar paskirti 1 ar keletą puslapių naujų tinklaraščių turiniui apžvelgti ir straipsniams rekomenduoti. Būtent tatrtų paskatini, tiek norinčius reikštis, tiek jau bandančius, bet niekaip nesugebančius „pramušti“ savo tinklaraščio internete.

Žinoma, blogosferos ir naujų autorių populiarinimas suveiktų, tik su sąlyga, kad pats leidinys susilauktų visuomenės pritarimo ir lankomumo, tačiau to niekas negali garantuoti. O mes patys, tinklaraščių autoriai galime tik garantuoti, kad rekomenduosime savo skaitytojams tokią paslaugą, bet negalime garantuoti, kad rekomendacijos suveiks.

Patogesnis formatas publikai

Internete, kiekvienas tinklaraštis yra mažytė salelė į kurią vedą tiltai iš kitų tinklapių-salų. Tinklaraščiams tai yra ypač didelė problema. Jeigu didžiuliai portalai turintys milžiniškus biudžetus, gali sau leisti pirkti reklamą, užsakomuosius straipsnius ar „statyti tiltus“ kitais metodais, tinklaraščiai to negali. Deja, bet dabartiniai tinklaraščių biudžetai yra labia maži, jeigu išvis galima sakyti, kad tinklaraščiai turi biudžetus apmokančius daugiau nei hostingą ir domeną.

Būtent dėl šios atskirties nuo likusio pasaulio, nauji tinklaraščiai tiltus stato labai sunkiai. Kadangi leidinys vienoje vietoje sukoncentruotų geriausią savaitės(ar mėnesio?) turinį į vieną vietą, jis publikai suteiktų daug patrauklesnį formatą. Tinklaraščių problema yra jų mažumas ir atskirumas. Kiekvienas autorius nori savo tinklarščio ir Lietuvoje kooperacija vyksta labai sunkiai. Vartotojai yra tingūs žmonės ir retas kuris nori nardyti pop latųjį internetą, kad iš 100 atsirinktų 5-6 jam labiausiai patikusius ir sėkmingai juos prenumeruotų. Skaitant leidinį turinybūtų patetas vienoje vietoje, o skaitytojui patikusių tinklaraščių adresus jis galėtų rasti pačiame leidinyje ir bet kada, greitai ten patekti.

Toks formatas leistų sutraukti ir tingesnisu skaitytojus, kurie galėtų pamatyti, kad blogosfera tikrai nėra skurdi kokybišku turiniu ir joje galima rasti tikrai gerų autorių ir svarbiausia, leidinio pagalba vienoje vietoje.

Koncepcijos problema

Man asmeniškai kyla klausimas, kokią koncepciją reiktų pasirinkti: ar trumpesnius įrašus, su didelėmis iliutracijomis, o norintiems paskaityti pilną ilgą tekstą duoti nuorodą, ar naudoti pilnus įrašus ir netokias didelis iliustracijas, t.y. suteikti tekstui pergalę prieš nuotraukas.

Kol kas, daug patrauklesnis konceptas atrodo balansas tarp vieno ir kito. Tarkim leidinio pradžioje pateikiamos sutrumpintos naujienų apžvalgos su nuorodmis į pilnas naujienas, sutrumpinti paprastesnių straipsnių variantai, su nuorodmis į pilnus. Iškart po to, viduryje leidinio pilnos rimtų straipsnių versijos, nei kiek jų netrumpinant ir netgi galbūt autorių paprašant, detaliau išanalizuoti temas. Pabaigoje būtų galima pateikti citatas iš aktualiausių straipsnių, dėmesio vertų straipsnių santraukas ir mano minėtąjį „Naujokų kampelį“ kuris dar net nežinia ar tikrai yra reikalingas.

Taip būtų galima balansuoti tarp tikrai rimto ir vidutinio rimtumo leidinio. Trumpieji komentarai sutrauktų tingesnius skaitytojus, o pilnos apžvalgos turėtų dominti entuziastus ir kitus ėgstančius į problemas įsigilinti žmones.

Dar viena problema koncepcijoje yra straipsnių atranka. Ar atsakingi asmenys(galima vadinti leidinio redaktoriais) turėtų patys susirinkti jiems patikusius straipsnius ir atsiklausti autorių leidimo juos panaudoti leidinyje, ar patys tinklaraščių autoriai turėtų savo straipsnius siūlyti leidiniui?

O galbūt derėtų redakcijai naršyti po internetą, surinkti jų akimis reiklaingus striapsnius ir susitarti dėl jų publikacijos, be to palikti galimybę norintiems autoriams parodyti savo straipsnius redakcijai. Taip, naujesnieji blogosferos dalyviai galėtų pasiekti redakcijos akis ir ausis ir būti garantuoti, kad ir į jų straipsnius bus atkreiptas dėmesys, o ne tik į seniai žinomų tinklaraščių.

Finansiniai klausimai

Reklama, atlyginimai, nemokamos publikacijos

Dar viena ypač opi problema yra finansai. Ji ypatingai aktuali leidinio pirmaisiais publikavimo mėnesiais.

Kaip gauti pajamų iš reklamos? Ar reiktų tiesiogiai leidinio atstovams derėtis su kompanijomis ir reklamų tinklais dėl reklamos pirkimo mūsų leidinyje? Ar leisti ir populiarinti leidinį, tačiau reklamos užsakovų tik laukti, patiems aktyviai neieškant?

Nemanau, kad pasyvumas yra geras ir naudingas dalykas. Manau reiktų nuo pat pradžių potencialiems reklamos užsakovams pristatyti būsimo leidinio koncepciją ir bandti parduoti reklamos plotus išanksto. Taip būtų garantuojama saugi finansinė ateitis, bent jau trumpam laikui.

Gerai, tarkim jau turime nedideles reklamos pajamas. Tačiau kam suteikti aukščiausius panaudojimo prioritetus? Žinoma, pirmo svarbumo dalykai yra hostingas ir domenas, tačiau kur panaudoti likusius pinigus? Ar reiktų juos išmokėti ir kažkaip padalinti tinklaraščių autoriams publikavusiems savo darbus leidinyje ar reiktų dar truputį investuoti į reklamą, plėtrą, galbūt redakcijos kolegijos atlyginimui? Pasidalinimą su autoriais galima svarstyti, kai yra ką dalintis, tai yra, jeigu yra atliekamų pinigėlių išmokėti honorarus autoriams, o jeigu lieka tik centai, ar keliasdešimt litų? Juk po 5lt tinklaraštininkams nevesi. Galbūt reiktų tuos keliasdešimt litų sąžiningai paskirti redakcijai, kuri atsakingai dirbtų šį darbą.

Suprantu, kad reklamos apmokėjimai ir jų panaudojimas, būtų grynai leidinio savininkų reikalas. Tačiau man atrodo, kad tai turėtų būti sprendžiama bendrai tarp tinklaraštininkų ir leidinys neturėtų būti pelno siekiantis dalykas, o tik save išlaikanti organizacija, kuri iš savo pelno remia tinklaraščių autorius, bei išlaiko rekdacijų kolegiją.

Sekanti problema yra atlyginimai tinklaraštininkams ir tai ar pradžioje jie sutiktų publikuoti savo darbus nemokamai. Nemanau, kad jau pirmąjį mėnesį leidinys sugebėtų tapti pelningu ir suteikti galimybę išmokėti autoriams didžiulius honorarus. Todėl įdomu, kaip tinklaraščių autoria reaguotumėte į tai, jeigu jūsų straipsniai būtų prašomi publikuoti nemokamai, honorarus atidedant geresniems laikams?

Aš asmeniškai sutikčiau nemokamai publikuot savo straipnius, nes svarbu ne tik materialinis gėris, bet ir nuorodos. Čia kiekvieno asmeninių įsitikinimų reikalas ir kiekvienas autorius pasirinks pagal save ar sutinka nemokamai publikuoti savo turinį ar be pinigų nesutiks.

Dar vienas svarbus klausimas yra kaip tolygiai paskirstyti honorarus autoriams? Nemanau, kad tolygus paskirtymas visiems publikuojamiems autoraims būtų teisingas dalykas. Juk nevisi straipsniai yra vienodai vertingi, vienodai detalūs ir t.t. Galbūt reikėtų steigiant leidinį suderinti tam tikrus kriterijus, kaip turi būt padalinamos lėšos autoriams? Ar skirstyti pinigus pagla rubrikas?

Finansai yra labia opus klausimas. Nemanau, kad atsirastų tokių tinklaraščių autoriai, kurie nenorėtų užsidirbti iš savo kuriamo turini bent lito, kito papildomai. Būtent todėl, reiktų iš anksto visus finansius klausimus suderinti kartu su visa bendruomene(arba bent jau aktyviąja bendruomenės dalimi), kad vėliau nekiltų ginčų ir problemų. Visa bendruomenė kuria turinį, visa bendruomenė turi ir bendrai susitarti, kaip dėl finansinės pusės.

Redakcijos kolegija

Dar vienas svarbus dalykas, kas sutiktų būti redaktoriais?

Ar tai turėtų būti savanoriškas pasakymas aš noriu ir prisijungimas, prie redaktorių. Ar tarkim paskiriamos 2-3 vietos atsakingiems asmenims ir bendru balsavimu būtų nusprendžiama, kurie iš asmenų tinkami šioms pareigoms?

Demokatinis rinkimas būtų pats geriausias. Savanoriai, negailintys savo laiko pasisiūlytų, o vėliau balsavimo principu tinklaraštininkų bendruomenė savo balsais išreiktų pasitikėjimą tam tikrais asmenimis ir jiems pavestų redakcines pareigas. Taip pat prie finansinių klausimų: kartu su redaktorių rinkimu, reiktų, kad bendruomenė pareiktų savo nuomonę ir tuo klausimu ar pirmenybė turi būti teikiama autorių atlyginimams ar užmokesčiui redaktoriams.

Ką visais šiais, čia nagrinėjamai klausimais galėtumėte pasakyti jūs? Visų jūsų nuomonės yra labai svarbios, nes vėliau, jeigu atsirastų aktyvesnių žmonių, jos galėtų įtakoti leidinio vystymo kryptį.

WordPress.com – 2009 sausio statistika

Edvinas Stonikas — Wed, 04 Feb 2009 15:37:08 +0000

Norėčiau su jumis pasidalinti savo rasta statistika apie WordPress.com vartotojų aktyvumą. Ji turėtų būti įdomi visiems besidomintiems blogosfera.

Taigi:

sukurti 372 519 tinklaraščiai
prisijungė 393 836 nauji vartotojai
įkelti 4 592 097 nauji failai
nauji failai užima 2 710 gigabaitų
duomenų srautas sudarė 553 terabaitus
parašytas 8 771 891 komentaras
viso prisijungta 6 528 657 kartų
WordPress.com peržiūrėtas 1 073 421 738 kartą, o save talpinantys tinklaraščiai peržiūrėti 945 105 050 kartų
1 373 108 aktyvūs tinklaraščiai ir 18 768 022 aktyvūs pranešimai(aktyvūs reiškia, kad jie sulaukė bent vieno žmogaus atvertimo)
parašyti 1 295 531 829 žodžiai

Kaip matot statistika tikrai įspūdinga, mane labiausiai nustebino toks didelis atvertimų skaičius ir milžiniškas persiųstų duomenų kiekis. Palyginimui mano tinklaraščio duomenų srauto tebuvo sunaudota tik 1.43GB.

Dažniausiai domenus registruoja jauni vyrai

Edvinas Stonikas — Tue, 22 Apr 2008 16:28:03 +0000

„Lietuvoje darbas su IT technologijomis vis dar laikomas vyriška sritimi – net 4 iš 5 interneto svetainės adresą registruojančių asmenų yra vyrai. Visgi, situacija po truputį keičiasi ir tinklalapius registruoja vis daugiau moterų“, – sakė „Serveriai.lt“ vadovė Agnė Kutkauskaitė – „Dar 2007 metų pradžioje moterys sudarė vos 10 proc. visų užsakovų, tačiau dabar ši dalis siekia apie 15 procentų“.

Tokią išvadą padarė Serveriai.lt administratoriai atlikę tyrima tarp savo paslaugų pirkėjų. Visai nenuotabu,kad lietuvoje išlieka tendencija, „kompiuterastais“ laikyti tik vyrus. Kažkodėl tikram lietuviui dar sunku suvokti, kad ir moterys gali būti labai puikios informacinių technologijų specialistės.

„Bendrovės statistika rodo, kad dažniausiai svetainių prieglobos paslaugas užsako asmenys nuo 21 iki 35 metų amžiaus – jie užregistruoja daugiau kaip pusę – 62 proc. – visų Lietuvoje užregistruojamų interneto adresų. Pasyviausi registratoriai – žmonės, perkopę 50 metų amžių. Jie yra užregistravę vos 2,5 proc. visų tinklalapių adresų.“

Šis faktas taip pat turėtų stebinti labai retą vartotoja, vistik mūsų šalies senoji karta yra užaugusi tame kai amžiuje, kai kompiuteriai buvo kone stebuklas, o dabartiniai jaunuoliai yra labai aktyvus interneto rinkoje. Kažkodėl man dar į galvą peršasi mintis, kad prie domenų pirkimo prisideda ir blogosferos dalyviai blogeriai, juk daugelis jų yra ganėtinai jauno amžiaus, be to beveik visi jų turi nuosavus domenys savo blogams, aš taip pat nesu išimtis.

Citatos paimtos iš „alfa.lt„