<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?>
<rss version="2.0"
	xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/"
	xmlns:wfw="http://wellformedweb.org/CommentAPI/"
	xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/"
	xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom"
	xmlns:sy="http://purl.org/rss/1.0/modules/syndication/"
	xmlns:slash="http://purl.org/rss/1.0/modules/slash/"
	>

<channel>
	<title>Web Padangė &#124;&#124; Edvinas Stonikas &#187; debesų kompiuterija</title>
	<atom:link href="http://www.webpadange.lt/tag/debesu-kompiuterija/feed/" rel="self" type="application/rss+xml" />
	<link>http://www.webpadange.lt</link>
	<description>Tinklaraščiai, Wordpress, Internetas</description>
	<lastBuildDate>Thu, 24 Jun 2010 15:59:13 +0000</lastBuildDate>
	<language>en</language>
	<sy:updatePeriod>hourly</sy:updatePeriod>
	<sy:updateFrequency>1</sy:updateFrequency>
	<generator>http://wordpress.org/?v=3.0</generator>
		<item>
		<title>Debesų kompiuterija(Cloud computing) &#8211; 3 dalis</title>
		<link>http://www.webpadange.lt/27/debesu-kompiuterijacloud-computing-3-dalis/</link>
		<comments>http://www.webpadange.lt/27/debesu-kompiuterijacloud-computing-3-dalis/#comments</comments>
		<pubDate>Mon, 27 Jul 2009 19:38:04 +0000</pubDate>
		<dc:creator>Edvinas Stonikas</dc:creator>
				<category><![CDATA[Inovacijos]]></category>
		<category><![CDATA[Internetas]]></category>
		<category><![CDATA[debesų kompiuterija]]></category>
		<category><![CDATA[Google]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://www.webpadange.lt/?p=460</guid>
		<description><![CDATA[Šiandien sulaukėte, trečiosios ir paskutinės straipsnių ciklo &#8222;Debesų kompiuterija&#8220; dalies. Joje kalbama apie dabartinį praktinį pritaikyma ir galimas ateities perspektyvas.
<p>Dabartiniai debesų kompiuterijos pritaikymo pavyzdžiai</p>
<p>Manau, kad jau pakankamai papasakojau apie teorinę debesų kompiuterijos dalį ir jos privalumus. Dabar atėjo metas plačiau papasakoti apie jau įvykdyta praktinį debesų pritaikymą.</p>
<p>Google Apps</p>
<p>Turbūt, visiems geriausiai žinomas pavyzdys yra Google Apps. Šis [...]]]></description>
			<content:encoded><![CDATA[<div class='stb-info_box' >Šiandien sulaukėte, trečiosios ir paskutinės straipsnių ciklo &#8222;Debesų kompiuterija&#8220; dalies. Joje kalbama apie dabartinį praktinį pritaikyma ir galimas ateities perspektyvas.</div>
<p><strong>Dabartiniai debesų kompiuterijos pritaikymo pavyzdžiai</p>
<p></strong>Manau, kad jau pakankamai papasakojau apie teorinę debesų kompiuterijos dalį ir jos privalumus. Dabar atėjo metas plačiau papasakoti apie jau įvykdyta praktinį debesų pritaikymą.</p>
<p><em>Google Apps</p>
<p></em>Turbūt, visiems geriausiai žinomas pavyzdys yra Google Apps. Šis programinės įrangos paketas suteikia daugybę galimybių vartotojams. Bene dažniausiai naudojama Google Apps paslauga yra GMail. Ši pašto tarnyba pasižymi savo patikimumu, greitaveika, didele talpa, nemažu plėtinių skaičiumi.<br />
Priregistruodami vieną paskyrą Google jūs taip pat gaunate daugybę kitų Google Apps paslaugų:<br />
Google Docs &#8211; tai jau ne kartą mano minėtas pavyzdys. Docs tai puiki biuro programų alternatyva, su kuria galėsite patogiai kurti reikalingus dokumentus. Tiek rašyti tekstinius dokumentus, kurti lenteles, bei žinoma sudarynėti pristatymus.<br />
iGoogle &#8211; tai dar vienas labai puikus, bet mažai paplitęs Google įrankis. Šio įrankio pagalba jūs galite susikurti savo individualų namų puslapį, jame susidėlioti kokį tik norite turinį ir kokia tik norite tvarka.<br />
Google Calendar &#8211; patogaus kalendoriaus paslauga. Šis įrankis puikiai tiks tiems, kas mėgsta sužymėti visą savo dienotvarkę kalendoriuje ir nori tiksliai žinoti, ką ir kada yra suplanavęs. Visi Calendar grafinė sąsaja yra labai paprasta ir jokiam naujokui neturėtų iškilti problemų ja naudojantis.<br />
Google Reader &#8211; RSS srautų skaitytuvas. Reader pagalba jūs galėsite patogiai susidėti visus RSS srautus į vieną vietą, suskirstyti juos į kategorijas. Paprasta Reader sąsaja leis greitai perprasti sistemą ir negaišti laiko aiškinantis kur glaima rasti papildomas funkcijas.<br />
Tai dar nėra visos Google Apps suteikiamos galimybės. Jeigu norite daugiau sužinoti apie Google Apps galimybės, eikite adresu: www.google.com/apps</p>
<p><em>New York Times</p>
<p></em>Galbūt tai ir nėra įdomiausias pavyzdys, tačiau jis labai puikiai parodo debesų kompiuterijos pranašumus. NY Times redakcija nusprendė internete patalpinti ir suteikti nemokamą prieigą prie daugybės metų laikraščio archyvo ir tam jie nesunaudojo nei bito savo resursų. Jie tai padarė naudodamiesi mano jau minėta Amazon EC2. Jie išsinuomavo Amazon teikiamus resursus ir taip už nedidelę kainą suteikė puikią paslaugą savo vartotojams.<br />
Visa tai buvo padaryta naudojantis debesų kompiuterijos pagrindu.</p>
<p><em>iCloud.com</p>
<p></em>Pasiekėme mano nuomone patį įdomiausia šiuo metu egzistuojantį debesų kompiuterijos pavyzdį. iCloud.com suteikia nemokamą nutolusį darbalaukį. Jums užtenka užsiregistruoti ir gausite prieigą prie nutolusio darbalaukio. Ką jūs ten galėsite veikti? Galėsite atlikti beveik visas jums reikalingas kasdienes funkcijas.<br />
Galėsite kurti biuro dokumentus, naudotis kalendoriumi, pašto programa ir atlikti daugelį kitų reikalingų darbų.<br />
Kitaip negu Google Apps atžvilgiu, iCloud.com nėra tik programinės įrangos rinkinys. Naudodamiesi iCloud.com jūs gausite atskirą darbalaukį, kurio išvaizda ne daug kuo skiriasi nuo Windows grafinės sąsajos. Galėsite komfigūruoti darbalaukio foną, spalvas ir nemažą dalį išvaizdos. Programos taip pat yra išvaizdžios ir yra įdiegti visi darbui su nuotraukomis, muzika reikalingi įrankiai.<br />
Deja, tačiau ši paslauga kol kas yra tik bandomojoje stadijoje. Todėl ji kol kas pilnai palaiko tik Internet Explorer naršyklę, taip pat yra įdiegtas dalinis naršyklės Firefox palaikymas. Pats bandžiau šią paslaugą su naršykle Firefox ir galiu pasakyti, kad viskas veikia gerai, tik naudojantis Firefox grafinė sąsaja tampa kiek lėtesne.<br />
Svarbiausia, kad visa tai nieko nekainuoja. Beje, failų talpinimui jums bus suteikti 3GB vietos, kas mano nuomone pagrindiniams dokumentams yra tikrai pakankmai, juolab, kad programinė įranga nėra įskaičiuojama į šią vietą.</p>
<p><strong>Debesų kompiuterijos perspektyvos</p>
<p></strong>Kokios yra debesų kompiuterijos perspektyvos mes galime tik paspėlioti.<br />
Neseniai, teko skaityti, kad viena žaidimų kompanija planuoja per artimiausius keletą metų perkelti žaidimus iš vartotojų kompiuterių į savo serverius. Kai tai arodytų praktiškai? Šiuo metu tai įsivaizduojama taip: jūs apsilankote žaidimų kompanijos tinklapyje, ten nusprendžiate kurį žaidimą norite žaisti, nusiperkate žaidimo licenciją, gaunate prisijungimo duomenis. Gavę prisijungimo duomenis parsisiunčiate reikalingą nedidelę programėlę, kurios pagalba jūsų darbas bus sinchronizuojamas su žaidimu serveriu.<br />
Kokia iš to nauda? Vienas svarbiausių dalykų yra tai, kad tokiu atveju jums nebebus reikalingas galingas kompiuteris. Visos žaidimui reikalingos operacijos bus atliekamos žaidimo serveryje, o jums užteks geros interneto linijos priimti žaidimo vaizdui ir siųsti valdymo komandoms.<br />
Tačiau čia susiduriama su didžiausia debesų kompiuterijos pritaikymo problema. Ji iškyla visų sričių debesų kompiuterijos pritaikymui. Tai yra didžiulis resursų kiekis. Jums kaip namų vartotojui resursai beveik nebebus reikalingi, tačiau paslaugų tiekėjui reikės didžiulio kiekio resursų. Visa tai atsiremia į didelį finansų poreikį. Įdomu kokio dydžio pradinio kapitalo reiktų norint sukurti pilnai funkcionuojantį debesų kompiuterijos tinklą ir suteikti galimybe naudotis juo dideliam kiekiui vartotojų.<br />
Jau dabar Google yra padariusi kažką panašaus, tačiau tai dar nėra pilnas išpildymas. Debesų kompiuterija turėtų suteikti galimybę naudotis tokiomis ir dar geresnėmis paslaugomis, kaip iCloud.com.<br />
Kokia mūsų laukia ateitis debesų kompiuterijos pritaikyme 2010 metais, niekas nežino. Kompiuterinės technologijos, ypač besisiejančios su internetu tobulėja ir kinta labai greitai. Kas taps nauju rinkos lyderiu ir sugebės geriausiai patenkinti rinkos poreikius taip pat niekas nežino. Tačiau kol kas, man atrodo, kad naujasis lygeris privalės integruoti debesų kompiuterijos sprendimus, pasirūpinti savo sistemos lankstumu ir plačiu jos pritaikymu.</p>
<p style="text-align: center;"></p><ul class="related_post"><li><a href="http://www.webpadange.lt/25/debesu-kompiuterijacloud-computing-1-dalis/" title="Debesų kompiuterija(Cloud Computing) &#8211; 1 dalis">Debesų kompiuterija(Cloud Computing) &#8211; 1 dalis</a> (2)</li><li><a href="http://www.webpadange.lt/08/google-wave-ateities-irankis-darbui/" title="Google Wave &#8211; ateities įrankis darbui!">Google Wave &#8211; ateities įrankis darbui!</a> (16)</li><li><a href="http://www.webpadange.lt/26/debesu-kompiuterijacloud-computing-2-dalis/" title="Debesų kompiuterija(Cloud Computing) &#8211; 2 dalis">Debesų kompiuterija(Cloud Computing) &#8211; 2 dalis</a> (2)</li><li><a href="http://www.webpadange.lt/31/google-taip-pat-pasitaiko-zmogisku-klaidu/" title="Google taip pat pasitaiko žmogiškų klaidų">Google taip pat pasitaiko žmogiškų klaidų</a> (2)</li><li><a href="http://www.webpadange.lt/31/google-vaizdu-paieska-ieskok-pagal-dydi/" title="Google vaizdų paieška &#8211; ieškok pagal dydį">Google vaizdų paieška &#8211; ieškok pagal dydį</a> (1)</li></ul>]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>http://www.webpadange.lt/27/debesu-kompiuterijacloud-computing-3-dalis/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>7</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Debesų kompiuterija(Cloud Computing) &#8211; 2 dalis</title>
		<link>http://www.webpadange.lt/26/debesu-kompiuterijacloud-computing-2-dalis/</link>
		<comments>http://www.webpadange.lt/26/debesu-kompiuterijacloud-computing-2-dalis/#comments</comments>
		<pubDate>Sun, 26 Jul 2009 14:48:39 +0000</pubDate>
		<dc:creator>Edvinas Stonikas</dc:creator>
				<category><![CDATA[Inovacijos]]></category>
		<category><![CDATA[Internetas]]></category>
		<category><![CDATA[debesų kompiuterija]]></category>
		<category><![CDATA[Google]]></category>
		<category><![CDATA[kompiuteriai]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://www.webpadange.lt/?p=457</guid>
		<description><![CDATA[Pirmoji dalisPirmojoje šio straipsnių ciklo dalyje galite rasti informacijos apie debesų kompiuterijos tipus.
<p>Greitis</p>
<p>Tikrai ryškus debesų kompiuterijos pliusas yra jos greitis. Priešingai negu namų kompiuterio atveju, jūsų neribos jokie „geležies“ trūkumai. Šiuo metu kalbama apie tokį pritakymą, kad vos prispaudus reikalui jūs galite pervesti papildomą sumą savo paslaugos tiekėjui ir jus tuojau pat pridės reikiamą kiekį galimybių [...]]]></description>
			<content:encoded><![CDATA[<div id="stb-container" class="stb-container"><div class='stb-info-caption_box stb_caption' >Pirmoji dalis</div><div class='stb-info-body_box stb_body' >Pirmojoje šio straipsnių ciklo dalyje galite rasti informacijos apie debesų kompiuterijos tipus.</div></div>
<p><strong>Greitis</strong></p>
<p>Tikrai ryškus debesų kompiuterijos pliusas yra jos greitis. Priešingai negu namų kompiuterio atveju, jūsų neribos jokie „geležies“ trūkumai. Šiuo metu kalbama apie tokį pritakymą, kad vos prispaudus reikalui jūs galite pervesti papildomą sumą savo paslaugos tiekėjui ir jus tuojau pat pridės reikiamą kiekį galimybių jūsų paskyrai.<br />
Vienintelis faktorius ribojantis jūsų kaip vartotojo galimybes yra interneto greitis. Kadangi visi duomenys iš serverių yra siunčiami interneto ryšiu, jums tektų turėti interneto liniją tenkinančią jūsų poreikius. Tam, kad būtų galima išvengti šios problemos kompiuterių valdymą stengiamasi kuo labiau supaprastinti ir visas komandas siųsti nedideliais XML failais, kad vartotojui užtektų parsisiųsti tik vaizdą.<br />
Kalbant apie debesų kompiuterija platesne prasme, netik kaip apie nutolusį darbalaukį, galima paminėti, kad debesų kompiuterija vistiek suteikia didesnį naudojimosi greitį. Jums nebereikia kurti atskirų paskyrų visose tarnybose kuriomis jūs naudojatės, užtenka turėti vieną(šiuo metu labiausiai yra paplitusi Google integracija) vartotojo paskyrą ir atsivers galimybės naudotis didžiuliu kiekiu įvairių interneto tarnybų.</p>
<p><strong>Kaina</strong></p>
<p>Didžiulis kiekis debesų kompiuterijos paslaugų yra nemokamos, tai jau yra pliusas. Tačiau pakalbėkime apie ateityje, tikriausiai būsiančias apmokamas paslaugas.<br />
Pagrindinai du, brangiausiai apmokami dalykai yra: programinė ir techninė įranga.<br />
Kadangi dar yra labai mažai programinės įrangos, kaip paslaugos pavyzdžių(ir jie visi nemokami) labai sunku kalbėti apie jos apmokėjimo būdus. Tačiau, bent jau dabar yra planuojami naudoti du mokėjimo būdai: abonentinis mokestis arba licencija visam laikui. Pastarasis atvejis niekuo nesiskiria nuo dabartinio apmokėjimo, taigi jo čia neaptarsime.<br />
Tačiau abonentinio mokesčio atvejis atveria labai puikias programinės įrangos apmokėjimo galimybes. Jeigu plačiai paplistų šis atvejis, jums nebereiktų mokėti didžiulės kainos už programinę įrangą kurios jums gali vėliau neprireikti. Tarkim, jums staiga prireikia sukurti pristatymą verslo susitikimui, tačiau neturite tam skirtos programinės įrangos. Abonentinis mokestis padės jums išsisukti nuo pilnos programinės įrangos kainos, jums užteks tik „išsinuomoti“ programos licenciją tam laikui, kuriam ši programa jums yra reikalinga. Taip bus galima sutaupyti nemažai pinigų, taip pat nešvaistyti pinigų jums nebereikalingiems produktams.<br />
Kai kalbama apie debesų kompiuteriją ir paliečiamas techninės įrangos apmokėjimas, visada kalbama tik apie vieną variantą: abonentinį mokestį. tai yra didžiulis privalumas visiems vartotojams. Jums nebereikės mokėti už techninę įrangą kuri jums nereikalinga. Tereiks mokėti tik už tokį kiekį resursų ir tik tą laiką, kol jis jums reikalingas.<br />
Tarkime, jums šiuo metu kompiuteris reikalingas tik darbui. Apsilankę debesų kompiuterijos paslaugas teikiančios kompanijos puslapyje jūs užsisakote nedidelį kiekį techninės įrangos resursų. Ir naudojatės jais tol, kol jie jums reikalingi ar tenkina jūsų reikalavimus. Galbūt po poros mėnesių, jūs sugalvosite, kad norite pažaisti nuaujausią NHL žaidimo versiją. Savo paskyroje užsisakote didesnes galimybes, sumokate paslaugos tiekėjui ir jūs jau galite žaisti naujausius žaidimus, sumokėję vos keletos ar keliolikos litų mokestį.<br />
Toks apmokėjimo būdas, netik yra žymiai pigesnis, bet ir leidžia jums nesukti galvos dėl įrangos, viskas ko jums reikia, tik nurodyti reikiamą kiekį resursų.</p>
<p><strong>Platus platformų palaikymas</p>
<p></strong>Dabartiniai debesų kompiuterijos pavyzdžiai pasižymi plačiu platformų palaikymo. Kokia iš to nauda jums?Tai reiškia, kad jūs savo kuriamais dokumentais galėsite naudotis visuose kompiuteriuose. Nesvarbu kokia operacinė sistema bus įdiegta jūsų naudojamama kompiuteryje, jūs vistiek galėsite ir toliau naudotis savo dokumentais ir jums reikalingomis nutolusiomis programomis.<br />
Taip yra dėl serverio programinės įrangos. Kadangi visa programinė įranga ir dokumentai yra talpinami serveryje, jums nebūtina turėti reikiamą programinę įrangą, visu tuo pasirūpina serverio administratorius.</p>
<p><strong>Komandinis darbas</p>
<p></strong>Šis punktas įpatingai svarbus turėtų būti visiems, kuriems universitete, mokykloje ar darbe dažnai tenka daryti komandinius darbus.<br />
Naudojantis debesų kompiuteryje galima labai patogiai dirbti komandinį darbą naudojantis tuo pačiu dokumentu.<br />
Tarkim naudojant Google Docs programų paketą, vienu metu su vienu dokumentu gali dirbti iki 20 žmonių. Kiekvienas jų galės gyvai matyti kurias dokumento vietas redaguoja kiti. Taip pat naudojantis integruotas greitojo susirašinėjimo programos pagalba galima aptarti kiekvieną pakeitimą. Tai tikras išsigelbėjimas kai reikia paruošti bendrą darbą. Atskirai pasiskirstyti dalis ir išlaikyti vientisumą yra labai sunku, o kartu redaguojant dokumentą šis darbas labai supaprastėja.</p>
<p><strong>Lengvas darbo atlikimas</p>
<p></strong>Dar vienas kasdieniam vartotojui klausimas yra darbo sudėtingumas. Naudojantis debesų kompiuterijos ir nutolusio darbalaukio paslaugomis darbas labai supaprastėja. Visų pirma, jums visiškai nereikia rūpintis programinės ir techninės įrangos priežiūra. Visa įranga pasirūpina tos srities specialistas, jums užtenka pranešti apie klaidas ar iškylančius keblumus.<br />
Taip pat jums nereikia rūpintis iš kur gauti reikalingą programinę įranga, visa reikalinga įranga jau būtų įdiegta jūsų naudojamoje paskyroje, ar jums tereiktų ją pasirinkti iš visų programų sąrašo.<br />
Vienintelis dalykas kurį jums reiktų išmanyti: pačios programos naudojimas. Tačiau šiomis dienomis, kai programų grafinės sąsajos yra vis labiau supaprastinamos, su tuo problemų neturėtų iškilti.</p>
<div id="stb-container" class="stb-container"><div class='stb-info-caption_box stb_caption' >Rytoj bus trečioji dalis</div><div class='stb-info-body_box stb_body' >Trečiojoje dalyje galėsite rasti informacijos apie tai, kokių šiuo metu galima rasti debesų kompiuterijos pritaikymo pavyzdžių, bei jos perspektyvas.</div></div>
<ul class="related_post"><li><a href="http://www.webpadange.lt/27/debesu-kompiuterijacloud-computing-3-dalis/" title="Debesų kompiuterija(Cloud computing) &#8211; 3 dalis">Debesų kompiuterija(Cloud computing) &#8211; 3 dalis</a> (7)</li><li><a href="http://www.webpadange.lt/25/debesu-kompiuterijacloud-computing-1-dalis/" title="Debesų kompiuterija(Cloud Computing) &#8211; 1 dalis">Debesų kompiuterija(Cloud Computing) &#8211; 1 dalis</a> (2)</li><li><a href="http://www.webpadange.lt/08/google-wave-ateities-irankis-darbui/" title="Google Wave &#8211; ateities įrankis darbui!">Google Wave &#8211; ateities įrankis darbui!</a> (16)</li><li><a href="http://www.webpadange.lt/31/google-taip-pat-pasitaiko-zmogisku-klaidu/" title="Google taip pat pasitaiko žmogiškų klaidų">Google taip pat pasitaiko žmogiškų klaidų</a> (2)</li><li><a href="http://www.webpadange.lt/31/google-vaizdu-paieska-ieskok-pagal-dydi/" title="Google vaizdų paieška &#8211; ieškok pagal dydį">Google vaizdų paieška &#8211; ieškok pagal dydį</a> (1)</li></ul>]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>http://www.webpadange.lt/26/debesu-kompiuterijacloud-computing-2-dalis/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>2</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Debesų kompiuterija(Cloud Computing) &#8211; 1 dalis</title>
		<link>http://www.webpadange.lt/25/debesu-kompiuterijacloud-computing-1-dalis/</link>
		<comments>http://www.webpadange.lt/25/debesu-kompiuterijacloud-computing-1-dalis/#comments</comments>
		<pubDate>Sat, 25 Jul 2009 10:09:40 +0000</pubDate>
		<dc:creator>Edvinas Stonikas</dc:creator>
				<category><![CDATA[Google]]></category>
		<category><![CDATA[Inovacijos]]></category>
		<category><![CDATA[Internetas]]></category>
		<category><![CDATA[debesų kompiuterija]]></category>
		<category><![CDATA[google docs]]></category>
		<category><![CDATA[kompiuterija]]></category>
		<category><![CDATA[wikipedia]]></category>
		<category><![CDATA[zoho]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://www.webpadange.lt/?p=452</guid>
		<description><![CDATA[<p align="LEFT">Jaučiu pareigą visų pirma paaiškinti, kodėl pasirinkau lietuvišką atitikmenį „debesų kompiuterija“. Mano nuomone terminas „debesų kompiuterija“ tiksliausiai atspindi savo angliškąjį atitikmenį.
Kas tai yra?
Tikriausiai nesuklysiu pasakydamas, kad debesų kompiuterija yra naujausia mada IT pasaulyje. Nuo paprastosios kompiuterijos ji skiriasi savo integracija. Visi kompiuteriai ar serveriai kurie yra prijungti prie debesies savo veikimu yra integruoti ir pritaikyti [...]]]></description>
			<content:encoded><![CDATA[<p align="LEFT">Jaučiu pareigą visų pirma paaiškinti, kodėl pasirinkau lietuvišką atitikmenį „debesų kompiuterija“. Mano nuomone terminas „debesų kompiuterija“ tiksliausiai atspindi savo angliškąjį atitikmenį.<br />
<em>Kas tai yra?<br />
</em>Tikriausiai nesuklysiu pasakydamas, kad debesų kompiuterija yra naujausia mada IT pasaulyje. Nuo paprastosios kompiuterijos ji skiriasi savo integracija. Visi kompiuteriai ar serveriai kurie yra prijungti prie debesies savo veikimu yra integruoti ir pritaikyti kitų naudojimui. Naudojantis debesies pagalba galima savo dokumentus laikyti kitoje pasaulioje pusėje, tačiau vos prireikus juos atsidaryti, bet kuriame kompiuteryje turinčiame prieigą prie interneto.<br />
Geriausias pavyzdys yra ši iliustracija:</p>
<p align="LEFT"><img src="http://docs.google.com/File?id=dhnsr5v6_42f5tjxqf6_b" border="0" alt="" width="600" height="416" align="LEFT" /></p>
<p align="LEFT">Šaltinis: en.wikipedia.org</p>
<p>Čia jūs matote „daugybę“ kompiuterių prijungtų prie debesies, kurio vidujo vienos tarnybos yra sujungtomis su kitomis. Tarkim, čia pavaizduota, kad tarnyba „Zoho“ yra sujungta su Google. Tačiau ką jos veikia susijungusios viena su kita? Google prisijungimo duomenys padeda visiems norintiems naudotis „Zoho“ teikiamomis paslaugomis. Atsidarykite Zoho.com ir pamatysite nuorodą „Sign in using Google“, tai reiškia, kad galite prisijungti neregistruodami dar vieno vartotojo, užteks ir jūsų jau turimo.<br />
Tai yra tik vienas debesies panaudojimo principų, kitus teikiamus debesies privalumus ir pavyzdžius aptarsiu toliau šiame straipsnyje.<br />
<strong><br />
Debesų kompiuterijos tipai</strong></p>
<p><strong> </strong>Šiuo metu yra išskiriami du pagrindiniai debesų kompiuterijos tipai: Software as a Service(Programinė įranga, kaip paslauga) ir Infrastructure as a Service(Infrastruktūra, kaip paslauga). Šie du tipai skiriasi savo paskirtimi.</p>
<p><em>Programinė įranga, kaip paslauga(angl. SaaS)</em></p>
<p>SaaS, tai paslaugos tipas, kai programinės įrangos tiekėja suteikia licenziją ar visą programą vartotojui jos pareikalavus. Programos taip pat gali būti laikomos tiekėjo serveriuose.<br />
Turbūt visi esate girdėję apie „Google Docs“. <em>Docs </em>yra puikus SaaS pavyzdys. Jūs galite prisijungę prie savo Google paskyros naudotis biuro programų paketu, vos tik jums to prireikia. Taip pat, svarbus dalykas yra tai, kad programos, kartu su jūsų dokumentais yra laikomi Google serveriuose. Būtent dėl to, <em>Docs </em>yra pranašesnė už stacionarias programas, kad jums nereikia ieškoti kompiuterio su įdiegta programine įranga, bei nereikia dokumentų turėti su savimi kokioje nors laikmenoje, viskas ko jums reikia yra prieiga prie interneto.</p>
<p><em>Infrastruktūra, kaip paslauga(angl. IaaS)</em></p>
<p><em></em>Kitaip negu SaaS atveju, IaaS neapsiriboje vien tik programine įranga. IaaS yra bendra kompiuterių infrastruktūra. Šios paslaugos teikėjai suteikia galimybę tiek pasinaudoti jų technine įranga, tiek programine įranga, tiek visais kitais reikalingais kompiuteriniais resursais.<br />
Tokią paslaugą teikia Amazon, pavadinimu Amazon EC2(Amazon Elastic Compute Cloud). Ši paslauga, kaip jau minėjau apibrežime suteikia galimybę pasinaudoti Amazon teikiamais resursais už pinigus. Didžiulis šios paslaugos pranašumas yra tai, kad jūs galite bet kada padidinti arsumažinti vietos kiekį, priklausomai nuo jūsų paties poreikių.<br />
Ši paslauga labai naudinga programinės įrangos kūrėjams. Jums nebereikia galingo kompiuterio užtenka išsinuomoti resursus ir galite bandyti savo kuriamą programinę įrangą.</p>
<div id="stb-container" class="stb-container"><div class='stb-info-caption_box stb_caption' >Rytoj bus 2 dalis</div><div class='stb-info-body_box stb_body' >Antroje dalyje rasite informacijos apie su debesų kompiuteirja susijusius dalykus, tokius kaip: kaina, greitis, galimybė dirbti komandiškai ir t.t.</div></div>
<ul class="related_post"><li><a href="http://www.webpadange.lt/27/debesu-kompiuterijacloud-computing-3-dalis/" title="Debesų kompiuterija(Cloud computing) &#8211; 3 dalis">Debesų kompiuterija(Cloud computing) &#8211; 3 dalis</a> (7)</li><li><a href="http://www.webpadange.lt/08/google-wave-ateities-irankis-darbui/" title="Google Wave &#8211; ateities įrankis darbui!">Google Wave &#8211; ateities įrankis darbui!</a> (16)</li><li><a href="http://www.webpadange.lt/26/debesu-kompiuterijacloud-computing-2-dalis/" title="Debesų kompiuterija(Cloud Computing) &#8211; 2 dalis">Debesų kompiuterija(Cloud Computing) &#8211; 2 dalis</a> (2)</li><li><a href="http://www.webpadange.lt/31/google-taip-pat-pasitaiko-zmogisku-klaidu/" title="Google taip pat pasitaiko žmogiškų klaidų">Google taip pat pasitaiko žmogiškų klaidų</a> (2)</li><li><a href="http://www.webpadange.lt/31/google-vaizdu-paieska-ieskok-pagal-dydi/" title="Google vaizdų paieška &#8211; ieškok pagal dydį">Google vaizdų paieška &#8211; ieškok pagal dydį</a> (1)</li></ul>]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>http://www.webpadange.lt/25/debesu-kompiuterijacloud-computing-1-dalis/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>2</slash:comments>
		</item>
	</channel>
</rss>
<!-- WP Super Cache is installed but broken. The path to wp-cache-phase1.php in wp-content/advanced-cache.php must be fixed! -->