„Gamta – vienintelė knyga, kurios kiekvienas puslapis prasmingas“, – taip yra sakęs J. V. Gėtė. Tai yra įstabi frazė apibūdinti jausmus pasitinkančius žmogų vos įėjus į mišką. Gamta sukelia teigiamas emocijas. Joje junti nuostabią gaivą, žalumą ir gali prisiliesti prie natūraliojo savo prado. Prado nuo kurio prasidėjo visa žmonija. Gamtos gaiva, taip pat nuostabus reiškinys, jis leidžia [...]]]>

„Gamta – vienintelė knyga, kurios kiekvienas puslapis prasmingas“, – taip yra sakęs J. V. Gėtė. Tai yra įstabi frazė apibūdinti jausmus pasitinkančius žmogų vos įėjus į mišką.
Gamta sukelia teigiamas emocijas. Joje junti nuostabią gaivą, žalumą ir gali prisiliesti prie natūraliojo savo prado. Prado nuo kurio prasidėjo visa žmonija. Gamtos gaiva, taip pat nuostabus reiškinys, jis leidžia atsigauti nuo savo rutinos, leidžia pajusti tyrumą ir emocijas kurių mieste pajusti tiesiog neįmanoma. Gamtoje pasijunti vienas kartu su savimi, tave stebi tik nebylūs medžiai, tyli žolė ir gražios, bet nekalbios gėlės. Pasijutęs vienišas, gali sau labiau leisti atsipalaiduoti, o atsipalaidavus aplanko ir visai kitokios mintys, negu tos aplankančios tave supama žmonių.
Nuošalioje, žmonių nepaliestoje gamtoje kiekvienas gali leisti sau prabangą atsipalaiduoti ir nepaklusti niekam, tik savo paties jausmams ir mintims. Aplankančios mintys, taip pat būna nuostabius, nes būdamas vienas tu leidi sau mastyti apie netokius svarbius, tačiau estetiškai nuostabius dalykus. Taip pat gamtoje apima lėtumas. Gėlės, medžiai ir kiti augalai priverčia gėrėtis jų grožius. O norint gėrėtis gamtos grožiu, tenka neskubėti. Gyventi, eiti, matyti ir girdėti lėtai, nes kiekviena mažytė dalelė gamtos grožyje sudaro visumą ir kiekvienas nuo gėlės žiedo nuimtas lapelis sunaikina visą tą estetinį pasitenkinimą teikiama natūralių gamtos augalų ir gyventojų.
Deja, tačiau mane žmogų pripratusį prie miesto ir mylintį miesto kultūrą, kartu su visais jos pliusais ir minusais gamtoje kartais apima nuobodulys ir trūkumas miesto tempo, triukšmo, pilnumo. Mieste aš jaučiausi visiškai kitaip. Ten kiekviena diena stebina savais siurprizais.
Jeigu mieste kiekvieną dieną gali pamatyti naujus dalykus, tai gamtoje tokie pokyčiai vyksta labai retai. Žiedai, kvapai ir visa kita gamtoje kinta tik kas mėnesį ar dar rečiau, tik su kiekvienu metų laiku. Toks lėtumas esantis gamtoje, man yra nepriimtinas. Tačiau aš visiškai neišsižadu gamtos, nes ji yra nuostabi kiekvieno žmogaus draugė.
Žymusis rašytojas, Nobelio Premijos laureatas Albertas Kamių savo kūriniuose yra teigęs, kad gamta yra vienintelė vieta kur žmogus gali susidurti su pačiu savimi. Jis nekartą yra teigęs, kad tik gamtoje jis juto senesniųjų kultūrų palikimą, kad tik gamta ir skurdas jam suteikė laisvė ir tik jūra jį apvalė nuo gyvenimo vargų. Aš visiškai jam pritariu, kad tik gamta ir jūra gali mus apiplauti nuo gyvenimo nuodėmių, tik gamta mums gali atleisti mūsų padarytas nuodėmes prieš save pačius, prie kitus ir prieš visa, kas egzistuoja mūsų žemėse.
Tačiau, kad ir kaip bebūtų gaila, tos tikrosios, visiškai žmogaus paliestos gamtos beveik visiškai neliko. Tik nedaugelis pasaulio šalių gali nustebinti žmogų savo visiškai nepaliestais gamtos turtais. Tokiomis šalimis aš laikai Alžyrą, Kroatiją, būtų galima surasti ir dar keletą pasaulio valstybių, kuriose gamta yra svarbiau už miestą. Būtent dėl to aš ir norėčiau apsilankyti tose šalyse. Jos tuo ir traukia atsipalaidavimo ieškančius žmones: savo natūralumu, išnykstančiu laiko pojūčiu, lėtumu ir visiška atgaiva, tiek poilsio išsiilgusiam kūnui, tiek protui ieškančiam savo kelio ir laisvės nuo viso ko.
Todėl manau, jog kiekvienas žmogus visų pirma turėtų pajusti natūralią gamtos gaivą, jos apvalymą ir tik tada sakyti, jog jis gyvena teisingą gyvenimą. Nes natūralūs pojūčiai aplankantys žmogų gamtoje, leidžia jam pajusti alternatyvą, kurios jis niekaip nesugebėtų pajusti visą gyvenimą praleidęs tik mieste.

• Brazilija renkasi Linux (0)
• Linux pranašumai prieš Windows švietime (16)
• Drąsinkime ateitį (0)