<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?>
<rss version="2.0"
	xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/"
	xmlns:wfw="http://wellformedweb.org/CommentAPI/"
	xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/"
	xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom"
	xmlns:sy="http://purl.org/rss/1.0/modules/syndication/"
	xmlns:slash="http://purl.org/rss/1.0/modules/slash/"
	>

<channel>
	<title>Web Padangė &#124;&#124; Edvinas Stonikas &#187; Google</title>
	<atom:link href="http://www.webpadange.lt/tag/google/feed/" rel="self" type="application/rss+xml" />
	<link>http://www.webpadange.lt</link>
	<description>Tinklaraščiai, Wordpress, Internetas</description>
	<lastBuildDate>Thu, 24 Jun 2010 15:59:13 +0000</lastBuildDate>
	<language>en</language>
	<sy:updatePeriod>hourly</sy:updatePeriod>
	<sy:updateFrequency>1</sy:updateFrequency>
	<generator>http://wordpress.org/?v=3.0</generator>
		<item>
		<title>Google Wave pakvietimai pralošti!</title>
		<link>http://www.webpadange.lt/16/google-wave-pakvietimai-pralosti/</link>
		<comments>http://www.webpadange.lt/16/google-wave-pakvietimai-pralosti/#comments</comments>
		<pubDate>Mon, 16 Nov 2009 16:57:04 +0000</pubDate>
		<dc:creator>Edvinas Stonikas</dc:creator>
				<category><![CDATA[Google]]></category>
		<category><![CDATA[konkursas]]></category>
		<category><![CDATA[wave]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://www.webpadange.lt/?p=504</guid>
		<description><![CDATA[<p>Štai ir viskas, baigėsi mano vakar paskelbtas konkursas, kurio prizai yra 8 Google Wave pakvietimai. Tiesa, pakvietimus gaus iš viso 13 žmonių. Taip jau atsitiko, kad DeKo pasiūlė padovanoti savo turimus 5 pakvietimus. Ačiū Jam!  </p>
<p>Na, bet gana apie teorijas. Eime iš kart prie prizų. Wave pakvietimai buvo išsiųsti:</p>

Rytis
Ali-G
Stasys
Kestutis
Rūta
Vytautas(pessimist.lt)
Kristijonas
Marijus
Edgaras
Saulius
RimWiz
Kukumalu
Paulius

<p>Sveikiname nugalėtojus.   Tikiuosi jums Google [...]]]></description>
			<content:encoded><![CDATA[<p>Štai ir viskas, baigėsi mano vakar paskelbtas konkursas, kurio prizai yra 8 Google Wave pakvietimai. Tiesa, pakvietimus gaus iš viso 13 žmonių. Taip jau atsitiko, kad <a href="http://www.deko.lt/">DeKo</a> pasiūlė padovanoti savo turimus 5 pakvietimus. Ačiū Jam! <img src='http://www.webpadange.lt/wp-includes/images/smilies/icon_smile.gif' alt=':)' class='wp-smiley' /> </p>
<p>Na, bet gana apie teorijas. Eime iš kart prie prizų. Wave pakvietimai buvo išsiųsti:</p>
<ul>
<li>Rytis</li>
<li>Ali-G</li>
<li>Stasys</li>
<li>Kestutis</li>
<li>Rūta</li>
<li>Vytautas(pessimist.lt)</li>
<li>Kristijonas</li>
<li>Marijus</li>
<li>Edgaras</li>
<li>Saulius</li>
<li>RimWiz</li>
<li>Kukumalu</li>
<li>Paulius</li>
</ul>
<p>Sveikiname nugalėtojus. <img src='http://www.webpadange.lt/wp-includes/images/smilies/icon_smile.gif' alt=':)' class='wp-smiley' />  Tikiuosi jums Google Wave pasirodys naudingas. Beje, pakvietimai neatkeliauja iškart. Kadangi viskas yra daroma rankiniu būdu, gali tekti palūkėti dar keletą dienų. <img src='http://www.webpadange.lt/wp-includes/images/smilies/icon_smile.gif' alt=':)' class='wp-smiley' /> </p>
<p style="text-align: center;"></p><ul class="related_post"><li><a href="http://www.webpadange.lt/15/8-google-wave-pakvietimai/" title="8 Google Wave pakvietimai">8 Google Wave pakvietimai</a> (37)</li><li><a href="http://www.webpadange.lt/08/google-wave-ateities-irankis-darbui/" title="Google Wave &#8211; ateities įrankis darbui!">Google Wave &#8211; ateities įrankis darbui!</a> (16)</li><li><a href="http://www.webpadange.lt/27/debesu-kompiuterijacloud-computing-3-dalis/" title="Debesų kompiuterija(Cloud computing) &#8211; 3 dalis">Debesų kompiuterija(Cloud computing) &#8211; 3 dalis</a> (7)</li><li><a href="http://www.webpadange.lt/26/debesu-kompiuterijacloud-computing-2-dalis/" title="Debesų kompiuterija(Cloud Computing) &#8211; 2 dalis">Debesų kompiuterija(Cloud Computing) &#8211; 2 dalis</a> (2)</li><li><a href="http://www.webpadange.lt/25/debesu-kompiuterijacloud-computing-1-dalis/" title="Debesų kompiuterija(Cloud Computing) &#8211; 1 dalis">Debesų kompiuterija(Cloud Computing) &#8211; 1 dalis</a> (2)</li></ul>]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>http://www.webpadange.lt/16/google-wave-pakvietimai-pralosti/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>6</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>8 Google Wave pakvietimai</title>
		<link>http://www.webpadange.lt/15/8-google-wave-pakvietimai/</link>
		<comments>http://www.webpadange.lt/15/8-google-wave-pakvietimai/#comments</comments>
		<pubDate>Sun, 15 Nov 2009 08:29:02 +0000</pubDate>
		<dc:creator>Edvinas Stonikas</dc:creator>
				<category><![CDATA[Google]]></category>
		<category><![CDATA[Internetas]]></category>
		<category><![CDATA[pakvietimai]]></category>
		<category><![CDATA[wave]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://www.webpadange.lt/?p=495</guid>
		<description><![CDATA[<p></p>
<p>Tai štai atėjo jau laikas, kada Google Wave pakvietimų sulaukiau ir aš. Žinodamas, kad yra nemažai žmonių norinčių gauti kvietimus, siūlausi padovanoti savuosius. Nesu nusiteikęs galvoti sudėtingų užduočių, todėl perduosiu visą atrankos metodą tiesiai į atsitiktiumo dėkas. Pasirinkite skaičių nuo 1 iki 100(tik tiek, nes numanau, kad daugiau dlayvių tikrai nebus, turbūt nebus ir tiek) , [...]]]></description>
			<content:encoded><![CDATA[<p><img class="alignnone" title="Google Wave pakvietimai" src="http://farm4.static.flickr.com/3313/3573435419_27c4991e2a.jpg" alt="" width="500" height="375" /></p>
<p>Tai štai atėjo jau laikas, kada Google Wave pakvietimų sulaukiau ir aš. Žinodamas, kad yra nemažai žmonių norinčių gauti kvietimus, siūlausi padovanoti savuosius. Nesu nusiteikęs galvoti sudėtingų užduočių, todėl perduosiu visą atrankos metodą tiesiai į atsitiktiumo dėkas. Pasirinkite skaičių nuo 1 iki 100(tik tiek, nes numanau, kad daugiau dlayvių tikrai nebus, turbūt nebus ir tiek) , parašykite jį komentaruose ir viskas. Tiesa, skaičiai negali kartotis. Bei nepamriškite įvesti teisingą el. pašto adresą, nes būtent juo bus siunčiami pakvietimai. Registracija vyksta iki <strong><em>2009 Lapkričio 16d.  18:00</em></strong>.</p>
<p>Nugalėtojus eilinį kartą išrinks kompetetinga random.org komisija. <img src='http://www.webpadange.lt/wp-includes/images/smilies/icon_smile.gif' alt=':)' class='wp-smiley' /> </p>
<ul class="related_post"><li><a href="http://www.webpadange.lt/16/google-wave-pakvietimai-pralosti/" title="Google Wave pakvietimai pralošti!">Google Wave pakvietimai pralošti!</a> (6)</li><li><a href="http://www.webpadange.lt/08/google-wave-ateities-irankis-darbui/" title="Google Wave &#8211; ateities įrankis darbui!">Google Wave &#8211; ateities įrankis darbui!</a> (16)</li><li><a href="http://www.webpadange.lt/27/debesu-kompiuterijacloud-computing-3-dalis/" title="Debesų kompiuterija(Cloud computing) &#8211; 3 dalis">Debesų kompiuterija(Cloud computing) &#8211; 3 dalis</a> (7)</li><li><a href="http://www.webpadange.lt/26/debesu-kompiuterijacloud-computing-2-dalis/" title="Debesų kompiuterija(Cloud Computing) &#8211; 2 dalis">Debesų kompiuterija(Cloud Computing) &#8211; 2 dalis</a> (2)</li><li><a href="http://www.webpadange.lt/25/debesu-kompiuterijacloud-computing-1-dalis/" title="Debesų kompiuterija(Cloud Computing) &#8211; 1 dalis">Debesų kompiuterija(Cloud Computing) &#8211; 1 dalis</a> (2)</li></ul>]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>http://www.webpadange.lt/15/8-google-wave-pakvietimai/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>37</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Google Wave &#8211; ateities įrankis darbui!</title>
		<link>http://www.webpadange.lt/08/google-wave-ateities-irankis-darbui/</link>
		<comments>http://www.webpadange.lt/08/google-wave-ateities-irankis-darbui/#comments</comments>
		<pubDate>Sun, 08 Nov 2009 14:57:35 +0000</pubDate>
		<dc:creator>Edvinas Stonikas</dc:creator>
				<category><![CDATA[Google]]></category>
		<category><![CDATA[Inovacijos]]></category>
		<category><![CDATA[Internetas]]></category>
		<category><![CDATA[pažanga]]></category>
		<category><![CDATA[technologijos]]></category>
		<category><![CDATA[wave]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://www.webpadange.lt/?p=482</guid>
		<description><![CDATA[<p></p>
<p>Pribrendo laikas ir man pristatyti Google Wave. Pristatyti ją tokią, kokią matau aš, kaip ją naudoju kasdien ir ką norėčiau ten pamatyti rytoj. Prisipažinsiu, dar iki šiandien skundžiausi, kad nesuprantu kam jis reikalingas, kokio velnio turėčiau juo naudotis kasdien ir tiesiog naudojausi kaip chat&#8217;u su kitais Wave vartotojais.  </p>
<p>Tačiau šiandien man atsivėrė akys. Šiek tiek [...]]]></description>
			<content:encoded><![CDATA[<p><img class="alignnone" title="Google Wave - banga nušluosianti visus konkurentus" src="http://farm4.static.flickr.com/3076/2330192989_e96d62ea36.jpg" alt="" width="500" height="334" /></p>
<p>Pribrendo laikas ir man pristatyti Google Wave. Pristatyti ją tokią, kokią matau aš, kaip ją naudoju kasdien ir ką norėčiau ten pamatyti rytoj. Prisipažinsiu, dar iki šiandien skundžiausi, kad nesuprantu kam jis reikalingas, kokio velnio turėčiau juo naudotis kasdien ir tiesiog naudojausi kaip chat&#8217;u su kitais Wave vartotojais. <img src='http://www.webpadange.lt/wp-includes/images/smilies/icon_smile.gif' alt=':)' class='wp-smiley' /> </p>
<p>Tačiau šiandien man atsivėrė akys. Šiek tiek paieškojus informacijos apie Google robotus, gadgetus ir kitus žaislus supratau vieną &#8211; ateityje man nereiks nieko, užteks Wave. Ir ištikrųjų, kam man reikia Twitter, kai Google Wave aš turiu Tweety ir viską matau tiesiog vienoje bangoje? Kam man reikia WordPress administracinės sąsajos, kai aš viską galiu daryti tiesiai Wave(Deja, šis įrašas yra rašomas ne iš Wave, nes Wave įrašus gali matyti tik jau turintys Wave paskyras. Kadangi nenoriu diskriminuoti skaitytojų rašau iš WordPress <img src='http://www.webpadange.lt/wp-includes/images/smilies/icon_smile.gif' alt=':)' class='wp-smiley' />  )? Man nebereikia ir Google Reader, RSSybot gali skaityti mano RSS ir reikalingus puslapius atverti tiesiog toje pačioje bangoje. <img src='http://www.webpadange.lt/wp-includes/images/smilies/icon_smile.gif' alt=':)' class='wp-smiley' />  Taigi, pradedu plačiąją apžvalgos dalį.</p>
<h2>Bendravimas ir bendradarbiavimas &#8211; viena banga šen, viena ten</h2>
<p>Ir išties, pažiūrėkime į tai kokie įrankiai labiausiai paplitę šiandien: el.paštas ir Skype(ar panašūs IM). El. paštas iš dalies nepatogus, nes žinučių pristatymas užima truputį laiko, nėra realaus laiko bendravimo ir tiesioginio bendravimo. Visos žinutės nėra susijusios viena su kita, na gerai galime cituoti žinutę į kurią atsakome, bet tai nėra visiškai patogu. Tuo tarpu Skype(pripažinkime, tai turbūt pats populiariausias IM) turi bėdą: jis negali pristatyti žinučių, kai nėra prisijungusio vartotojo. Nėra galimybės žinutes išdėlioti šakomis. Linux operacinėje sistmeoje, net nėra Skype plėtinių.</p>
<p>Tuo tarpu Wave taiso šiuos minusus ir sujungia dviejų populiariausių sistemų pliusus į vieną vietą ir taiso jų minusus. Žinučių pristatymas vyksta realiu laiku, galima atsakyti tiesiogiai į žinutes, galima vienoje bangoje labai patogiai bendrauti keliems asmenims(šiuo metu didžiausia banga kurioje dalyvauju turi 15 žmonių, jokio chaoso, bendravimas vyksta patogiai), žinutės pagal atsakymą išsiskirsto į šakas ir padeda patogiai sekti temas, galima kai kurias žinutes nuslėpti nuo kitų vartotojų ir palikti matomas tik kai kuriems, net jei ir nėra vartotojo online mūsų žinutės juos pasieks vos tik prisijungusius.</p>
<p>Suprantu, kad išvardinau visiems jau puikiai žinomas Wave savybes. Tačiau kai pats jas išbandai tai ir skamba šiek tiek kitaip. Ir labia svarbu rya tai, kad čia tik viršūnėlės. Tai tik pati pradžia bendravimo patogumo didinimui. Bet juk turim ir didžiules bendradarbiavimo galimybes. Jeigu kalbame apie bendrą dokumento ar plano ruošimą, nebereikia siūlyti: žinai, man nepatinka tas, pakeisk. Jeigu matai kas tau nepatinka ar esi įsitikinęs, kad tai reikia pakeisti gali tai padaryti pats. Žinučių redagavimo teisės tau suteiktos maksimalios, gali keisti ne tik savo, bet ir visų bangos dalyvių žinutes. Taip bendras planas tampa tikrai bendru, patogiai dėliojamu ir atitinkančiu šiandienos darbo poreikius.</p>
<p>Tačiau tekstinė informacija nėra vienintelis dalykas, kuriuo mes galime dalintis. Kraukite kelionių fotografijas, darbo grafikus, OpenOffice Calc lenteles ir visus kitus failus kurių jums reikia. Vos tik juos įkelsite kiti bangos galyviai juos pamatys tuoj pat, galės redaguoti nuotruakų pavaidnimus ar kitus dalykus.</p>
<p>Visa media tilps vienoje vietoje. Jau galite pamiršti nuotraukų talpinimą Picasoje, bendravimą Skype ir el.paštu. Dar neįtikinau, kad kitų tarnybų laukia neišvengiama mirtis? Jeigu ne, prašom skaityti toliau: pasakojimą apie Google Wave praplėtimo galimybes.</p>
<h2>Robotai užkariauja darbo vietas &#8211; džiaukimės, ateina poilsio dienos</h2>
<p>Kiečiausias iš visų Wave dalykų yra robotai ir gadgetai. Jeigu ankstesnėje dalyje mes kalbėjome tik apie tiesioginį bendravimą, dabar galime pakalbėti ir apie kitas paslaugas. Jau pačioje įrašo pradžioje suminėjau keletą robotų, kuriuos naudoju šiandien! O šiandiena tik pati Wave pradžia, banga dar tik auga ir tik po truputį virsta tikru cunamiu. Kiekvienas naujai sukurtas robotas ją vis didiną ir stiprina bangos griaunamąją jėgą.</p>
<p>Iš esmės robotai suteikia galimybę atlikti norimus darbus vienoje vietoje &#8211; Google Wave. Dar rugsėjį <a href="http://www.nezinau.lt/mano-isradimai-3-komentaru-skaitykle">Džiugas labai aiškiai iškėlė didžiulę problemą</a>, kurios sprendimo būdo nebuvo. Ta problema: komentarų sekimas iš visų tinklaraščių kuriuos komentuoji. Kodėl sakau nebuvo? Juk lyg ir nauja tarnyba dar neatsirado. Tačiau, šioje srityje aš matau plačias pritaikymo galimybes su Google Wave ir robotais &#8211; jau dabar galima tiesiai į Blogger ar WordPress talpinti įrašus iš Wave. Bet juk kartu su visa banga įraše atsikelia ir komentavimo, atsakymo, redagavimo galimybės. Taigi viskas ko reiks, bus viena Wave paskyra ir viskas. Iš paties WordPress galėsime išmesti komentarų funkciją, ji bus tiesiog nebereikalinga. Juk tai ir išsprendžia problemą: visos vietos kuriose mes pakomentuosime atsiras bangų sąraše, kurį galima labai patogiai valdyti: nebeįdomias bangas su komentarais kelti į archyvą, reikalingas sužymėti žymomis ir taip palikti, gal kada prireiks.</p>
<p>Lygiai taip pat bus galima pamiršti ir visą WP administracijos sąsają. Tiek įrašus rašyti, tiek komentarus skaityti mes galėsime Google Wave ir nebereiks tikrinti kiekvieną dieną savo tinklaraščio. Ar nepatogu?</p>
<p>Lygiai taip pat galima susinaikinti ir tiesioginio bendradarbiavimo galimybę su Twitter, el. paštu ir kt. Jau dabar Twitter galima pakeisti su Tweety ir visą srautą matyti vienoje bangoje, bei lygiai taip pat puikiai rašyti žinutes į Twitter. Su el.paštu lygiai tas pats(jeigu jis išvis dar bus reikalingas). Šiandieniniai robotai jau leidžia siųsti el. laiškus tiesiai per bangą. Nemeluosiu, funkcionalumo jiems dar tikrai trūksta. Tweety neturi atsakymo galimybės. Kai el. laiškai yra rašomi su Emaily, jūsų adresatas negali jums atsakyti tiesiai į laišką. Tačiau juk tai dar tik pati ankstyviausia stadija, galimybės vis plečiasi, robotai yra tobulinami ir jų funkcijų kokybė vis gerėja.</p>
<p>Labai svarbu yra ir tai, kad vartotojams viskas taps dar paprasčiausiai. Jeigu dabar norint žinoti visas tarnybas ir išmanyti jų sąsaja reikia nemažai žinių, su Google Wave užteks vienos sąsajos ir mokėjimo susirasti reikalingus robotus. Pastarasis variantas yra tikrai patogesnis, jau nekalbant apie žymiai mažesnes laiko sąnaudas. Tiesiog nebereiks lakstyti per keletą puslapių, turėsime vieną pagrindinį. <img src='http://www.webpadange.lt/wp-includes/images/smilies/icon_smile.gif' alt=':)' class='wp-smiley' /> </p>
<h2>Keli robotai dabartiniams Wave naudotojams</h2>
<p>Kad visa tai nebūtų tik tušti žodžiai, noriu papasakoti plačiau apie kelis robotus, kuriuos jau naudoju šiandien ir kurie jau dabar įprasmina Google Wave. Su šiais robotais galima išnaudoti dalį Google Wave galimybių ir atlikti pagrindinius darbus tiesiog bangose.</p>
<ol>
<li><strong>Codebot </strong><strong></strong>Šis robotas skirtas visiems programuotojams. Pagrindinė jo paskirtis yra kodo nuspalvinimas. Norėdami pasinaudoti šiuo robotu į savo kontaktus pridėkite: codebot-wave@appspot.com . Kai kitą kartą bangoje rašysite kodą, prieš rašydami kodą pridkėite Codebot prie bangos dalyvių ir kodo pradžioje pridėkite žymą &lt;c&gt;, o pabaigoje &lt;/c&gt;.</li>
<li><strong>Emaily<br />
</strong>Emaily yra tikrai ganėtinai prastai veikiantis el.pašto klientas, tačiau elementariausiai funkcijai atlikti(laiškams tiesiai iš Wave siųsti) jis yra tinkamas. Norėdami siųsti laiškus pridėkite į savo kontaktus šį adresą emaily-wave+vartotojas+domenas.com@appspot.com . Jeigu tarkim jūsų adresato adresas yra: draugas@manotikrasdraugas.lt, tai į kontaktus pridėkite vartotoją emaily-wave+draugas+manotikrasdraugas.lt@appspot.com. Kai norėsite siųsti laišką, sukurkite naują bangą, pridėkite prie jos Emaily, parašykite pirmoje žinutėjė laišką ir spauskite Done. Svarbiausia, kad prieš nuspaudžiant Done, Emaily jau būtų pridėtas į bangą. Didžiulis minusas yra tai, kad šiuo metu jūsų adresatas dar negali atsakyti į laišką siųstą iš bangos.</li>
<li><strong>RSSybot<br />
</strong>Jeigu skaitote nedaug RSS srautų ir jums nėra reikalingos plačios skaityklės glaimybės, vietoj RSS skaityklės galite naudoti tiesiog RSSybot. Į savo kontaktus pridėkite rssybot@appspot.com. Kai norėsite juo pasinaudoti tiesiog pridėti RSSybot į naują bangą ir iššokančiame langelyje įveskite norimo skaityti RSS adresą. Šis robotas susirinks visą RSS srautą, o kai norėsite perskaityti pilną tinklaraščio įrašą tiesiog sraute reiks nuspausti Open mygtuką ir visas tinklaraštis kurio įrašą skaitote atsivers pačioje bangoje. Jį uždaryti galėsite Close mygtuko paspaudimu.</li>
<li><strong>Tweety<br />
</strong>Šis robotas kol kas man atrodo pats naudingiausias. Su jo pagalba galite skaityti visą Twitter srautą ir patys įkėlinėti žinutes. Norėdami naudoti Tweety į kontaktus pridėkite: tweety-wave@appspot.com. Sukurkite naują bangą, pridėkite Tweety ir jis jums toliau paaiškins, ko reikia naudojimui. <img src='http://www.webpadange.lt/wp-includes/images/smilies/icon_smile.gif' alt=':)' class='wp-smiley' />  Deja, susidūriau su viena Tweety problema: negalima iš bangos atsakyti tiesiai į žinutę. Galimas tik @vartotojas variantas, o ne reply į kurią nors žinutę. <img src='http://www.webpadange.lt/wp-includes/images/smilies/icon_sad.gif' alt=':(' class='wp-smiley' /> </li>
</ol>
<p>Štai ir viskas, kol kas tiek žinių iš Google Wave stovyklos. Nujaučiu, kad ši kol kas dar maža banga virs į tikrą nesustabdomą cunamį, kuriam galės pasipriešinti tik labai rimtas ir stiprus konkurentas. Vistik tikiuosi šis įrašas buvo naudingas ir Jums taip pat padėjo atrasti Google Wave prasmę ar bent jau ateities perspektyvas. Gal kokių nors robotų ar gadget&#8217;ų galite pasiūlyti jūs patys? <img src='http://www.webpadange.lt/wp-includes/images/smilies/icon_smile.gif' alt=':)' class='wp-smiley' /> </p>
<p>Kritikams: Ne, už šį įrašą man niekas nemokėjo, tiesiog esu susižavėjęs tuo ką atradau šįryt ir mano susižavėjimas vis dar neblėsta. <img src='http://www.webpadange.lt/wp-includes/images/smilies/icon_smile.gif' alt=':)' class='wp-smiley' /> </p>
<ul class="related_post"><li><a href="http://www.webpadange.lt/27/debesu-kompiuterijacloud-computing-3-dalis/" title="Debesų kompiuterija(Cloud computing) &#8211; 3 dalis">Debesų kompiuterija(Cloud computing) &#8211; 3 dalis</a> (7)</li><li><a href="http://www.webpadange.lt/25/debesu-kompiuterijacloud-computing-1-dalis/" title="Debesų kompiuterija(Cloud Computing) &#8211; 1 dalis">Debesų kompiuterija(Cloud Computing) &#8211; 1 dalis</a> (2)</li><li><a href="http://www.webpadange.lt/16/google-wave-pakvietimai-pralosti/" title="Google Wave pakvietimai pralošti!">Google Wave pakvietimai pralošti!</a> (6)</li><li><a href="http://www.webpadange.lt/15/8-google-wave-pakvietimai/" title="8 Google Wave pakvietimai">8 Google Wave pakvietimai</a> (37)</li><li><a href="http://www.webpadange.lt/26/debesu-kompiuterijacloud-computing-2-dalis/" title="Debesų kompiuterija(Cloud Computing) &#8211; 2 dalis">Debesų kompiuterija(Cloud Computing) &#8211; 2 dalis</a> (2)</li></ul>]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>http://www.webpadange.lt/08/google-wave-ateities-irankis-darbui/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>16</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Debesų kompiuterija(Cloud computing) &#8211; 3 dalis</title>
		<link>http://www.webpadange.lt/27/debesu-kompiuterijacloud-computing-3-dalis/</link>
		<comments>http://www.webpadange.lt/27/debesu-kompiuterijacloud-computing-3-dalis/#comments</comments>
		<pubDate>Mon, 27 Jul 2009 19:38:04 +0000</pubDate>
		<dc:creator>Edvinas Stonikas</dc:creator>
				<category><![CDATA[Inovacijos]]></category>
		<category><![CDATA[Internetas]]></category>
		<category><![CDATA[debesų kompiuterija]]></category>
		<category><![CDATA[Google]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://www.webpadange.lt/?p=460</guid>
		<description><![CDATA[Šiandien sulaukėte, trečiosios ir paskutinės straipsnių ciklo &#8222;Debesų kompiuterija&#8220; dalies. Joje kalbama apie dabartinį praktinį pritaikyma ir galimas ateities perspektyvas.
<p>Dabartiniai debesų kompiuterijos pritaikymo pavyzdžiai</p>
<p>Manau, kad jau pakankamai papasakojau apie teorinę debesų kompiuterijos dalį ir jos privalumus. Dabar atėjo metas plačiau papasakoti apie jau įvykdyta praktinį debesų pritaikymą.</p>
<p>Google Apps</p>
<p>Turbūt, visiems geriausiai žinomas pavyzdys yra Google Apps. Šis [...]]]></description>
			<content:encoded><![CDATA[<div class='stb-info_box' >Šiandien sulaukėte, trečiosios ir paskutinės straipsnių ciklo &#8222;Debesų kompiuterija&#8220; dalies. Joje kalbama apie dabartinį praktinį pritaikyma ir galimas ateities perspektyvas.</div>
<p><strong>Dabartiniai debesų kompiuterijos pritaikymo pavyzdžiai</p>
<p></strong>Manau, kad jau pakankamai papasakojau apie teorinę debesų kompiuterijos dalį ir jos privalumus. Dabar atėjo metas plačiau papasakoti apie jau įvykdyta praktinį debesų pritaikymą.</p>
<p><em>Google Apps</p>
<p></em>Turbūt, visiems geriausiai žinomas pavyzdys yra Google Apps. Šis programinės įrangos paketas suteikia daugybę galimybių vartotojams. Bene dažniausiai naudojama Google Apps paslauga yra GMail. Ši pašto tarnyba pasižymi savo patikimumu, greitaveika, didele talpa, nemažu plėtinių skaičiumi.<br />
Priregistruodami vieną paskyrą Google jūs taip pat gaunate daugybę kitų Google Apps paslaugų:<br />
Google Docs &#8211; tai jau ne kartą mano minėtas pavyzdys. Docs tai puiki biuro programų alternatyva, su kuria galėsite patogiai kurti reikalingus dokumentus. Tiek rašyti tekstinius dokumentus, kurti lenteles, bei žinoma sudarynėti pristatymus.<br />
iGoogle &#8211; tai dar vienas labai puikus, bet mažai paplitęs Google įrankis. Šio įrankio pagalba jūs galite susikurti savo individualų namų puslapį, jame susidėlioti kokį tik norite turinį ir kokia tik norite tvarka.<br />
Google Calendar &#8211; patogaus kalendoriaus paslauga. Šis įrankis puikiai tiks tiems, kas mėgsta sužymėti visą savo dienotvarkę kalendoriuje ir nori tiksliai žinoti, ką ir kada yra suplanavęs. Visi Calendar grafinė sąsaja yra labai paprasta ir jokiam naujokui neturėtų iškilti problemų ja naudojantis.<br />
Google Reader &#8211; RSS srautų skaitytuvas. Reader pagalba jūs galėsite patogiai susidėti visus RSS srautus į vieną vietą, suskirstyti juos į kategorijas. Paprasta Reader sąsaja leis greitai perprasti sistemą ir negaišti laiko aiškinantis kur glaima rasti papildomas funkcijas.<br />
Tai dar nėra visos Google Apps suteikiamos galimybės. Jeigu norite daugiau sužinoti apie Google Apps galimybės, eikite adresu: www.google.com/apps</p>
<p><em>New York Times</p>
<p></em>Galbūt tai ir nėra įdomiausias pavyzdys, tačiau jis labai puikiai parodo debesų kompiuterijos pranašumus. NY Times redakcija nusprendė internete patalpinti ir suteikti nemokamą prieigą prie daugybės metų laikraščio archyvo ir tam jie nesunaudojo nei bito savo resursų. Jie tai padarė naudodamiesi mano jau minėta Amazon EC2. Jie išsinuomavo Amazon teikiamus resursus ir taip už nedidelę kainą suteikė puikią paslaugą savo vartotojams.<br />
Visa tai buvo padaryta naudojantis debesų kompiuterijos pagrindu.</p>
<p><em>iCloud.com</p>
<p></em>Pasiekėme mano nuomone patį įdomiausia šiuo metu egzistuojantį debesų kompiuterijos pavyzdį. iCloud.com suteikia nemokamą nutolusį darbalaukį. Jums užtenka užsiregistruoti ir gausite prieigą prie nutolusio darbalaukio. Ką jūs ten galėsite veikti? Galėsite atlikti beveik visas jums reikalingas kasdienes funkcijas.<br />
Galėsite kurti biuro dokumentus, naudotis kalendoriumi, pašto programa ir atlikti daugelį kitų reikalingų darbų.<br />
Kitaip negu Google Apps atžvilgiu, iCloud.com nėra tik programinės įrangos rinkinys. Naudodamiesi iCloud.com jūs gausite atskirą darbalaukį, kurio išvaizda ne daug kuo skiriasi nuo Windows grafinės sąsajos. Galėsite komfigūruoti darbalaukio foną, spalvas ir nemažą dalį išvaizdos. Programos taip pat yra išvaizdžios ir yra įdiegti visi darbui su nuotraukomis, muzika reikalingi įrankiai.<br />
Deja, tačiau ši paslauga kol kas yra tik bandomojoje stadijoje. Todėl ji kol kas pilnai palaiko tik Internet Explorer naršyklę, taip pat yra įdiegtas dalinis naršyklės Firefox palaikymas. Pats bandžiau šią paslaugą su naršykle Firefox ir galiu pasakyti, kad viskas veikia gerai, tik naudojantis Firefox grafinė sąsaja tampa kiek lėtesne.<br />
Svarbiausia, kad visa tai nieko nekainuoja. Beje, failų talpinimui jums bus suteikti 3GB vietos, kas mano nuomone pagrindiniams dokumentams yra tikrai pakankmai, juolab, kad programinė įranga nėra įskaičiuojama į šią vietą.</p>
<p><strong>Debesų kompiuterijos perspektyvos</p>
<p></strong>Kokios yra debesų kompiuterijos perspektyvos mes galime tik paspėlioti.<br />
Neseniai, teko skaityti, kad viena žaidimų kompanija planuoja per artimiausius keletą metų perkelti žaidimus iš vartotojų kompiuterių į savo serverius. Kai tai arodytų praktiškai? Šiuo metu tai įsivaizduojama taip: jūs apsilankote žaidimų kompanijos tinklapyje, ten nusprendžiate kurį žaidimą norite žaisti, nusiperkate žaidimo licenciją, gaunate prisijungimo duomenis. Gavę prisijungimo duomenis parsisiunčiate reikalingą nedidelę programėlę, kurios pagalba jūsų darbas bus sinchronizuojamas su žaidimu serveriu.<br />
Kokia iš to nauda? Vienas svarbiausių dalykų yra tai, kad tokiu atveju jums nebebus reikalingas galingas kompiuteris. Visos žaidimui reikalingos operacijos bus atliekamos žaidimo serveryje, o jums užteks geros interneto linijos priimti žaidimo vaizdui ir siųsti valdymo komandoms.<br />
Tačiau čia susiduriama su didžiausia debesų kompiuterijos pritaikymo problema. Ji iškyla visų sričių debesų kompiuterijos pritaikymui. Tai yra didžiulis resursų kiekis. Jums kaip namų vartotojui resursai beveik nebebus reikalingi, tačiau paslaugų tiekėjui reikės didžiulio kiekio resursų. Visa tai atsiremia į didelį finansų poreikį. Įdomu kokio dydžio pradinio kapitalo reiktų norint sukurti pilnai funkcionuojantį debesų kompiuterijos tinklą ir suteikti galimybe naudotis juo dideliam kiekiui vartotojų.<br />
Jau dabar Google yra padariusi kažką panašaus, tačiau tai dar nėra pilnas išpildymas. Debesų kompiuterija turėtų suteikti galimybę naudotis tokiomis ir dar geresnėmis paslaugomis, kaip iCloud.com.<br />
Kokia mūsų laukia ateitis debesų kompiuterijos pritaikyme 2010 metais, niekas nežino. Kompiuterinės technologijos, ypač besisiejančios su internetu tobulėja ir kinta labai greitai. Kas taps nauju rinkos lyderiu ir sugebės geriausiai patenkinti rinkos poreikius taip pat niekas nežino. Tačiau kol kas, man atrodo, kad naujasis lygeris privalės integruoti debesų kompiuterijos sprendimus, pasirūpinti savo sistemos lankstumu ir plačiu jos pritaikymu.</p>
<ul class="related_post"><li><a href="http://www.webpadange.lt/25/debesu-kompiuterijacloud-computing-1-dalis/" title="Debesų kompiuterija(Cloud Computing) &#8211; 1 dalis">Debesų kompiuterija(Cloud Computing) &#8211; 1 dalis</a> (2)</li><li><a href="http://www.webpadange.lt/08/google-wave-ateities-irankis-darbui/" title="Google Wave &#8211; ateities įrankis darbui!">Google Wave &#8211; ateities įrankis darbui!</a> (16)</li><li><a href="http://www.webpadange.lt/26/debesu-kompiuterijacloud-computing-2-dalis/" title="Debesų kompiuterija(Cloud Computing) &#8211; 2 dalis">Debesų kompiuterija(Cloud Computing) &#8211; 2 dalis</a> (2)</li><li><a href="http://www.webpadange.lt/31/google-taip-pat-pasitaiko-zmogisku-klaidu/" title="Google taip pat pasitaiko žmogiškų klaidų">Google taip pat pasitaiko žmogiškų klaidų</a> (2)</li><li><a href="http://www.webpadange.lt/31/google-vaizdu-paieska-ieskok-pagal-dydi/" title="Google vaizdų paieška &#8211; ieškok pagal dydį">Google vaizdų paieška &#8211; ieškok pagal dydį</a> (1)</li></ul>]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>http://www.webpadange.lt/27/debesu-kompiuterijacloud-computing-3-dalis/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>7</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Debesų kompiuterija(Cloud Computing) &#8211; 2 dalis</title>
		<link>http://www.webpadange.lt/26/debesu-kompiuterijacloud-computing-2-dalis/</link>
		<comments>http://www.webpadange.lt/26/debesu-kompiuterijacloud-computing-2-dalis/#comments</comments>
		<pubDate>Sun, 26 Jul 2009 14:48:39 +0000</pubDate>
		<dc:creator>Edvinas Stonikas</dc:creator>
				<category><![CDATA[Inovacijos]]></category>
		<category><![CDATA[Internetas]]></category>
		<category><![CDATA[debesų kompiuterija]]></category>
		<category><![CDATA[Google]]></category>
		<category><![CDATA[kompiuteriai]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://www.webpadange.lt/?p=457</guid>
		<description><![CDATA[Pirmoji dalisPirmojoje šio straipsnių ciklo dalyje galite rasti informacijos apie debesų kompiuterijos tipus.
<p>Greitis</p>
<p>Tikrai ryškus debesų kompiuterijos pliusas yra jos greitis. Priešingai negu namų kompiuterio atveju, jūsų neribos jokie „geležies“ trūkumai. Šiuo metu kalbama apie tokį pritakymą, kad vos prispaudus reikalui jūs galite pervesti papildomą sumą savo paslaugos tiekėjui ir jus tuojau pat pridės reikiamą kiekį galimybių [...]]]></description>
			<content:encoded><![CDATA[<div id="stb-container" class="stb-container"><div class='stb-info-caption_box stb_caption' >Pirmoji dalis</div><div class='stb-info-body_box stb_body' >Pirmojoje šio straipsnių ciklo dalyje galite rasti informacijos apie debesų kompiuterijos tipus.</div></div>
<p><strong>Greitis</strong></p>
<p>Tikrai ryškus debesų kompiuterijos pliusas yra jos greitis. Priešingai negu namų kompiuterio atveju, jūsų neribos jokie „geležies“ trūkumai. Šiuo metu kalbama apie tokį pritakymą, kad vos prispaudus reikalui jūs galite pervesti papildomą sumą savo paslaugos tiekėjui ir jus tuojau pat pridės reikiamą kiekį galimybių jūsų paskyrai.<br />
Vienintelis faktorius ribojantis jūsų kaip vartotojo galimybes yra interneto greitis. Kadangi visi duomenys iš serverių yra siunčiami interneto ryšiu, jums tektų turėti interneto liniją tenkinančią jūsų poreikius. Tam, kad būtų galima išvengti šios problemos kompiuterių valdymą stengiamasi kuo labiau supaprastinti ir visas komandas siųsti nedideliais XML failais, kad vartotojui užtektų parsisiųsti tik vaizdą.<br />
Kalbant apie debesų kompiuterija platesne prasme, netik kaip apie nutolusį darbalaukį, galima paminėti, kad debesų kompiuterija vistiek suteikia didesnį naudojimosi greitį. Jums nebereikia kurti atskirų paskyrų visose tarnybose kuriomis jūs naudojatės, užtenka turėti vieną(šiuo metu labiausiai yra paplitusi Google integracija) vartotojo paskyrą ir atsivers galimybės naudotis didžiuliu kiekiu įvairių interneto tarnybų.</p>
<p><strong>Kaina</strong></p>
<p>Didžiulis kiekis debesų kompiuterijos paslaugų yra nemokamos, tai jau yra pliusas. Tačiau pakalbėkime apie ateityje, tikriausiai būsiančias apmokamas paslaugas.<br />
Pagrindinai du, brangiausiai apmokami dalykai yra: programinė ir techninė įranga.<br />
Kadangi dar yra labai mažai programinės įrangos, kaip paslaugos pavyzdžių(ir jie visi nemokami) labai sunku kalbėti apie jos apmokėjimo būdus. Tačiau, bent jau dabar yra planuojami naudoti du mokėjimo būdai: abonentinis mokestis arba licencija visam laikui. Pastarasis atvejis niekuo nesiskiria nuo dabartinio apmokėjimo, taigi jo čia neaptarsime.<br />
Tačiau abonentinio mokesčio atvejis atveria labai puikias programinės įrangos apmokėjimo galimybes. Jeigu plačiai paplistų šis atvejis, jums nebereiktų mokėti didžiulės kainos už programinę įrangą kurios jums gali vėliau neprireikti. Tarkim, jums staiga prireikia sukurti pristatymą verslo susitikimui, tačiau neturite tam skirtos programinės įrangos. Abonentinis mokestis padės jums išsisukti nuo pilnos programinės įrangos kainos, jums užteks tik „išsinuomoti“ programos licenciją tam laikui, kuriam ši programa jums yra reikalinga. Taip bus galima sutaupyti nemažai pinigų, taip pat nešvaistyti pinigų jums nebereikalingiems produktams.<br />
Kai kalbama apie debesų kompiuteriją ir paliečiamas techninės įrangos apmokėjimas, visada kalbama tik apie vieną variantą: abonentinį mokestį. tai yra didžiulis privalumas visiems vartotojams. Jums nebereikės mokėti už techninę įrangą kuri jums nereikalinga. Tereiks mokėti tik už tokį kiekį resursų ir tik tą laiką, kol jis jums reikalingas.<br />
Tarkime, jums šiuo metu kompiuteris reikalingas tik darbui. Apsilankę debesų kompiuterijos paslaugas teikiančios kompanijos puslapyje jūs užsisakote nedidelį kiekį techninės įrangos resursų. Ir naudojatės jais tol, kol jie jums reikalingi ar tenkina jūsų reikalavimus. Galbūt po poros mėnesių, jūs sugalvosite, kad norite pažaisti nuaujausią NHL žaidimo versiją. Savo paskyroje užsisakote didesnes galimybes, sumokate paslaugos tiekėjui ir jūs jau galite žaisti naujausius žaidimus, sumokėję vos keletos ar keliolikos litų mokestį.<br />
Toks apmokėjimo būdas, netik yra žymiai pigesnis, bet ir leidžia jums nesukti galvos dėl įrangos, viskas ko jums reikia, tik nurodyti reikiamą kiekį resursų.</p>
<p><strong>Platus platformų palaikymas</p>
<p></strong>Dabartiniai debesų kompiuterijos pavyzdžiai pasižymi plačiu platformų palaikymo. Kokia iš to nauda jums?Tai reiškia, kad jūs savo kuriamais dokumentais galėsite naudotis visuose kompiuteriuose. Nesvarbu kokia operacinė sistema bus įdiegta jūsų naudojamama kompiuteryje, jūs vistiek galėsite ir toliau naudotis savo dokumentais ir jums reikalingomis nutolusiomis programomis.<br />
Taip yra dėl serverio programinės įrangos. Kadangi visa programinė įranga ir dokumentai yra talpinami serveryje, jums nebūtina turėti reikiamą programinę įrangą, visu tuo pasirūpina serverio administratorius.</p>
<p><strong>Komandinis darbas</p>
<p></strong>Šis punktas įpatingai svarbus turėtų būti visiems, kuriems universitete, mokykloje ar darbe dažnai tenka daryti komandinius darbus.<br />
Naudojantis debesų kompiuteryje galima labai patogiai dirbti komandinį darbą naudojantis tuo pačiu dokumentu.<br />
Tarkim naudojant Google Docs programų paketą, vienu metu su vienu dokumentu gali dirbti iki 20 žmonių. Kiekvienas jų galės gyvai matyti kurias dokumento vietas redaguoja kiti. Taip pat naudojantis integruotas greitojo susirašinėjimo programos pagalba galima aptarti kiekvieną pakeitimą. Tai tikras išsigelbėjimas kai reikia paruošti bendrą darbą. Atskirai pasiskirstyti dalis ir išlaikyti vientisumą yra labai sunku, o kartu redaguojant dokumentą šis darbas labai supaprastėja.</p>
<p><strong>Lengvas darbo atlikimas</p>
<p></strong>Dar vienas kasdieniam vartotojui klausimas yra darbo sudėtingumas. Naudojantis debesų kompiuterijos ir nutolusio darbalaukio paslaugomis darbas labai supaprastėja. Visų pirma, jums visiškai nereikia rūpintis programinės ir techninės įrangos priežiūra. Visa įranga pasirūpina tos srities specialistas, jums užtenka pranešti apie klaidas ar iškylančius keblumus.<br />
Taip pat jums nereikia rūpintis iš kur gauti reikalingą programinę įranga, visa reikalinga įranga jau būtų įdiegta jūsų naudojamoje paskyroje, ar jums tereiktų ją pasirinkti iš visų programų sąrašo.<br />
Vienintelis dalykas kurį jums reiktų išmanyti: pačios programos naudojimas. Tačiau šiomis dienomis, kai programų grafinės sąsajos yra vis labiau supaprastinamos, su tuo problemų neturėtų iškilti.</p>
<div id="stb-container" class="stb-container"><div class='stb-info-caption_box stb_caption' >Rytoj bus trečioji dalis</div><div class='stb-info-body_box stb_body' >Trečiojoje dalyje galėsite rasti informacijos apie tai, kokių šiuo metu galima rasti debesų kompiuterijos pritaikymo pavyzdžių, bei jos perspektyvas.</div></div>
<ul class="related_post"><li><a href="http://www.webpadange.lt/27/debesu-kompiuterijacloud-computing-3-dalis/" title="Debesų kompiuterija(Cloud computing) &#8211; 3 dalis">Debesų kompiuterija(Cloud computing) &#8211; 3 dalis</a> (7)</li><li><a href="http://www.webpadange.lt/25/debesu-kompiuterijacloud-computing-1-dalis/" title="Debesų kompiuterija(Cloud Computing) &#8211; 1 dalis">Debesų kompiuterija(Cloud Computing) &#8211; 1 dalis</a> (2)</li><li><a href="http://www.webpadange.lt/08/google-wave-ateities-irankis-darbui/" title="Google Wave &#8211; ateities įrankis darbui!">Google Wave &#8211; ateities įrankis darbui!</a> (16)</li><li><a href="http://www.webpadange.lt/31/google-taip-pat-pasitaiko-zmogisku-klaidu/" title="Google taip pat pasitaiko žmogiškų klaidų">Google taip pat pasitaiko žmogiškų klaidų</a> (2)</li><li><a href="http://www.webpadange.lt/31/google-vaizdu-paieska-ieskok-pagal-dydi/" title="Google vaizdų paieška &#8211; ieškok pagal dydį">Google vaizdų paieška &#8211; ieškok pagal dydį</a> (1)</li></ul>]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>http://www.webpadange.lt/26/debesu-kompiuterijacloud-computing-2-dalis/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>2</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Debesų kompiuterija(Cloud Computing) &#8211; 1 dalis</title>
		<link>http://www.webpadange.lt/25/debesu-kompiuterijacloud-computing-1-dalis/</link>
		<comments>http://www.webpadange.lt/25/debesu-kompiuterijacloud-computing-1-dalis/#comments</comments>
		<pubDate>Sat, 25 Jul 2009 10:09:40 +0000</pubDate>
		<dc:creator>Edvinas Stonikas</dc:creator>
				<category><![CDATA[Google]]></category>
		<category><![CDATA[Inovacijos]]></category>
		<category><![CDATA[Internetas]]></category>
		<category><![CDATA[debesų kompiuterija]]></category>
		<category><![CDATA[google docs]]></category>
		<category><![CDATA[kompiuterija]]></category>
		<category><![CDATA[wikipedia]]></category>
		<category><![CDATA[zoho]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://www.webpadange.lt/?p=452</guid>
		<description><![CDATA[<p align="LEFT">Jaučiu pareigą visų pirma paaiškinti, kodėl pasirinkau lietuvišką atitikmenį „debesų kompiuterija“. Mano nuomone terminas „debesų kompiuterija“ tiksliausiai atspindi savo angliškąjį atitikmenį.
Kas tai yra?
Tikriausiai nesuklysiu pasakydamas, kad debesų kompiuterija yra naujausia mada IT pasaulyje. Nuo paprastosios kompiuterijos ji skiriasi savo integracija. Visi kompiuteriai ar serveriai kurie yra prijungti prie debesies savo veikimu yra integruoti ir pritaikyti [...]]]></description>
			<content:encoded><![CDATA[<p align="LEFT">Jaučiu pareigą visų pirma paaiškinti, kodėl pasirinkau lietuvišką atitikmenį „debesų kompiuterija“. Mano nuomone terminas „debesų kompiuterija“ tiksliausiai atspindi savo angliškąjį atitikmenį.<br />
<em>Kas tai yra?<br />
</em>Tikriausiai nesuklysiu pasakydamas, kad debesų kompiuterija yra naujausia mada IT pasaulyje. Nuo paprastosios kompiuterijos ji skiriasi savo integracija. Visi kompiuteriai ar serveriai kurie yra prijungti prie debesies savo veikimu yra integruoti ir pritaikyti kitų naudojimui. Naudojantis debesies pagalba galima savo dokumentus laikyti kitoje pasaulioje pusėje, tačiau vos prireikus juos atsidaryti, bet kuriame kompiuteryje turinčiame prieigą prie interneto.<br />
Geriausias pavyzdys yra ši iliustracija:</p>
<p align="LEFT"><img src="http://docs.google.com/File?id=dhnsr5v6_42f5tjxqf6_b" border="0" alt="" width="600" height="416" align="LEFT" /></p>
<p align="LEFT">Šaltinis: en.wikipedia.org</p>
<p>Čia jūs matote „daugybę“ kompiuterių prijungtų prie debesies, kurio vidujo vienos tarnybos yra sujungtomis su kitomis. Tarkim, čia pavaizduota, kad tarnyba „Zoho“ yra sujungta su Google. Tačiau ką jos veikia susijungusios viena su kita? Google prisijungimo duomenys padeda visiems norintiems naudotis „Zoho“ teikiamomis paslaugomis. Atsidarykite Zoho.com ir pamatysite nuorodą „Sign in using Google“, tai reiškia, kad galite prisijungti neregistruodami dar vieno vartotojo, užteks ir jūsų jau turimo.<br />
Tai yra tik vienas debesies panaudojimo principų, kitus teikiamus debesies privalumus ir pavyzdžius aptarsiu toliau šiame straipsnyje.<br />
<strong><br />
Debesų kompiuterijos tipai</strong></p>
<p><strong> </strong>Šiuo metu yra išskiriami du pagrindiniai debesų kompiuterijos tipai: Software as a Service(Programinė įranga, kaip paslauga) ir Infrastructure as a Service(Infrastruktūra, kaip paslauga). Šie du tipai skiriasi savo paskirtimi.</p>
<p><em>Programinė įranga, kaip paslauga(angl. SaaS)</em></p>
<p>SaaS, tai paslaugos tipas, kai programinės įrangos tiekėja suteikia licenziją ar visą programą vartotojui jos pareikalavus. Programos taip pat gali būti laikomos tiekėjo serveriuose.<br />
Turbūt visi esate girdėję apie „Google Docs“. <em>Docs </em>yra puikus SaaS pavyzdys. Jūs galite prisijungę prie savo Google paskyros naudotis biuro programų paketu, vos tik jums to prireikia. Taip pat, svarbus dalykas yra tai, kad programos, kartu su jūsų dokumentais yra laikomi Google serveriuose. Būtent dėl to, <em>Docs </em>yra pranašesnė už stacionarias programas, kad jums nereikia ieškoti kompiuterio su įdiegta programine įranga, bei nereikia dokumentų turėti su savimi kokioje nors laikmenoje, viskas ko jums reikia yra prieiga prie interneto.</p>
<p><em>Infrastruktūra, kaip paslauga(angl. IaaS)</em></p>
<p><em></em>Kitaip negu SaaS atveju, IaaS neapsiriboje vien tik programine įranga. IaaS yra bendra kompiuterių infrastruktūra. Šios paslaugos teikėjai suteikia galimybę tiek pasinaudoti jų technine įranga, tiek programine įranga, tiek visais kitais reikalingais kompiuteriniais resursais.<br />
Tokią paslaugą teikia Amazon, pavadinimu Amazon EC2(Amazon Elastic Compute Cloud). Ši paslauga, kaip jau minėjau apibrežime suteikia galimybę pasinaudoti Amazon teikiamais resursais už pinigus. Didžiulis šios paslaugos pranašumas yra tai, kad jūs galite bet kada padidinti arsumažinti vietos kiekį, priklausomai nuo jūsų paties poreikių.<br />
Ši paslauga labai naudinga programinės įrangos kūrėjams. Jums nebereikia galingo kompiuterio užtenka išsinuomoti resursus ir galite bandyti savo kuriamą programinę įrangą.</p>
<div id="stb-container" class="stb-container"><div class='stb-info-caption_box stb_caption' >Rytoj bus 2 dalis</div><div class='stb-info-body_box stb_body' >Antroje dalyje rasite informacijos apie su debesų kompiuteirja susijusius dalykus, tokius kaip: kaina, greitis, galimybė dirbti komandiškai ir t.t.</div></div>
<ul class="related_post"><li><a href="http://www.webpadange.lt/27/debesu-kompiuterijacloud-computing-3-dalis/" title="Debesų kompiuterija(Cloud computing) &#8211; 3 dalis">Debesų kompiuterija(Cloud computing) &#8211; 3 dalis</a> (7)</li><li><a href="http://www.webpadange.lt/08/google-wave-ateities-irankis-darbui/" title="Google Wave &#8211; ateities įrankis darbui!">Google Wave &#8211; ateities įrankis darbui!</a> (16)</li><li><a href="http://www.webpadange.lt/26/debesu-kompiuterijacloud-computing-2-dalis/" title="Debesų kompiuterija(Cloud Computing) &#8211; 2 dalis">Debesų kompiuterija(Cloud Computing) &#8211; 2 dalis</a> (2)</li><li><a href="http://www.webpadange.lt/31/google-taip-pat-pasitaiko-zmogisku-klaidu/" title="Google taip pat pasitaiko žmogiškų klaidų">Google taip pat pasitaiko žmogiškų klaidų</a> (2)</li><li><a href="http://www.webpadange.lt/31/google-vaizdu-paieska-ieskok-pagal-dydi/" title="Google vaizdų paieška &#8211; ieškok pagal dydį">Google vaizdų paieška &#8211; ieškok pagal dydį</a> (1)</li></ul>]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>http://www.webpadange.lt/25/debesu-kompiuterijacloud-computing-1-dalis/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>2</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Kaip testuoti Google Adsense reklamas</title>
		<link>http://www.webpadange.lt/13/kaip-testuoti-google-adsense-reklamas/</link>
		<comments>http://www.webpadange.lt/13/kaip-testuoti-google-adsense-reklamas/#comments</comments>
		<pubDate>Mon, 13 Jul 2009 09:00:16 +0000</pubDate>
		<dc:creator>Edvinas Stonikas</dc:creator>
				<category><![CDATA[Google]]></category>
		<category><![CDATA[Internetas]]></category>
		<category><![CDATA[adsense]]></category>
		<category><![CDATA[reklama]]></category>
		<category><![CDATA[tinklaraštis]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://www.webpadange.lt/?p=450</guid>
		<description><![CDATA[<p></p>
<p>Turbūt nesuklysiu pasakydamas, kad Google AdSense yra vienas didžiausių kontekstinės reklamos tinklų pasaulyje. Jis suteikia galimybę uždirbti visiems interneto kūrėjams, visiems kurie kuria tinklapius ir nori, kad jie duotų bent truputėlį naudos. Tačiau, norint sėkmingai uždirbti iš reklamos reikia dviejų dalykų &#8211; lankomumo ir eksperimentuoti, ieškoti geriausios vietos ir spalvų derinio reklamai.</p>
<p>Būtent apie kiek kitokius eksperimentavimo [...]]]></description>
			<content:encoded><![CDATA[<p><img class="alignnone" title="Google AdSense reklamos testavimas" src="http://farm3.static.flickr.com/2002/2359190335_c386104e2e.jpg?v=0" alt="" width="500" height="153" /></p>
<p>Turbūt nesuklysiu pasakydamas, kad Google AdSense yra vienas didžiausių kontekstinės reklamos tinklų pasaulyje. Jis suteikia galimybę uždirbti visiems interneto kūrėjams, visiems kurie kuria tinklapius ir nori, kad jie duotų bent truputėlį naudos. Tačiau, norint sėkmingai uždirbti iš reklamos reikia dviejų dalykų &#8211; lankomumo ir eksperimentuoti, ieškoti geriausios vietos ir spalvų derinio reklamai.</p>
<p>Būtent apie kiek kitokius eksperimentavimo būdus šiandien ir norėčiau pašnekėti. Apie tai, kaip galima rodyti skirtingas AdSense reklamos formas(skirtingo dydžio laukus, bei skirtingus spalvų derinius) lankytojams ir taip stebėti &#8211; kuris derinys uždirba daugiausiai.</p>
<h4>Ko reikia testavimui?</h4>
<p>Visų pirma, savaime suprantama reikalingas interneto puslapis. Toliau reikės Google AdSense paskyros. Prieš pradėdami testavimą susikurkite du skirtingus reklamos vienetus: jie gali skirtis savo išmatavimais arba spalvų deriniu. Nerekomenduoju daryti vienetų skirtingų šiais abiem parametrais, taip jusm nepavyks sužinoti, kuris pakeitimas davė naudą.</p>
<p>Kurdami reklamos vienetus juos sudėkite į atskirus reklamos kanalus. Taip bus lengviau ir paprasčiau stebėti reklamos efektyvumą.</p>
<p>Dabar, nukopijuokite savo reklamos kodus į šį script&#8217;ą:</p>
<p>&lt;script type=”text/javascript”&gt;<br />
var random_number = Math.random();<br />
if (random_number &lt; .5){<br />
//pirmasis reklamos kodas<br />
} else {<br />
//antrasis reklamos kodas<br />
}<br />
&lt;/script&gt;<br />
&lt;script type=”text/javascript”     src=”http://pagead2.googlesyndication.com/pagead/show_ads.js”&gt;&lt;/script&gt;</p>
<p>Įterpkite savo reklamos vienetų kodus į šį script&#8217;ą ties užrašais: pirmasis reklamos kodas, antrasis reklamos kodas. O dabar visą šį script&#8217;ą patalpinkite savo tinklapio šablone ir išsaugokite pakeitimus.</p>
<p>Šio script&#8217;o pagalba, jūsų lankytojams bus rodomos dvi reklamos versijas parenkamos atsitiktiniu būdu. Indikatorius .5 nurodo, kad reklamų pasiskirstymas bus ~50%. Jeigu norite, galite pakeisti indikatorių į bet kokį kitą skaičių. Jeigu vietoj .5 parašytie skaičių .9, pirmasis reklamos kodas bus rodomas ~90% atvertimų. Taip galite skaičius keisti, kaip tik jums patinka.</p>
<p>Viskas, dabar galite eksperimentuoti su Google AdSense reklamomis ir stebėti kas neša jūsų tinklapiui didžiausią pelną.</p>
<p><strong>Patarimas: </strong>kai išbandysite skirtingas dydžių variacijas ir pasirinksite geriausią variantą, galite pažaisti su to paties dydžio reklamos vienetu, bet skirtingomis jo spalvų gamomis. Nebijokite eksperimentuoti, tai yra vienas svarbiausių sėkmingo darbo su Google AdSense principų.</p>
<ul class="related_post"><li><a href="http://www.webpadange.lt/28/reklama-tinklarastyje/" title="Reklama tinklaraštyje">Reklama tinklaraštyje</a> (6)</li><li><a href="http://www.webpadange.lt/06/svecio-irasai-nauda-1/" title="Svečio įrašai &#8211; nauda, #1">Svečio įrašai &#8211; nauda, #1</a> (5)</li><li><a href="http://www.webpadange.lt/27/kada-blogfermos-tampa-naudingomis/" title="Kada blogfermos tampa naudingomis">Kada blogfermos tampa naudingomis</a> (0)</li><li><a href="http://www.webpadange.lt/04/google-baudzia-tinklarascius-kaip-to-isvengti/" title="Google baudžia tinklaraščius. Kaip to išvengti?">Google baudžia tinklaraščius. Kaip to išvengti?</a> (9)</li><li><a href="http://www.webpadange.lt/30/dovanu-metas/" title="Dovanų metas">Dovanų metas</a> (10)</li></ul>]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>http://www.webpadange.lt/13/kaip-testuoti-google-adsense-reklamas/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>2</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Michael&#8217;as Jackson&#8217;as mirė 2007 &#8211; taip sako Google</title>
		<link>http://www.webpadange.lt/28/michaelas-jacksonas-mire-2007-taip-sako-google/</link>
		<comments>http://www.webpadange.lt/28/michaelas-jacksonas-mire-2007-taip-sako-google/#comments</comments>
		<pubDate>Sun, 28 Jun 2009 10:52:13 +0000</pubDate>
		<dc:creator>Edvinas Stonikas</dc:creator>
				<category><![CDATA[Google]]></category>
		<category><![CDATA[michael jackson]]></category>
		<category><![CDATA[paieška]]></category>
		<category><![CDATA[wikiepdia]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://www.webpadange.lt/?p=426</guid>
		<description><![CDATA[<p>Per visas pasaulio žiniasklaidos priemones(tinklaraščius taip pat) prasiautė vajus su užuojautomis ir įvairiausiais straipsniai apie tai.</p>
<p>Tačiau atsitiko ir kiek kitokių dalykų. Jeigu remtumėmės Google ir Wikipedia mes sužinotume, kad Michael Jackson mirė dar 2007. Štai įrodymas:</p>
<p></p>
<p>Žinoma, tai tėra klaida, kurios kaltininkė Google. Vietoj žymiojo daininko MIchaelo rezultatuose ji pateikė informaciją apie mažai žinomą rašytoją. Ir pasirodo [...]]]></description>
			<content:encoded><![CDATA[<p>Per visas pasaulio žiniasklaidos priemones(tinklaraščius taip pat) prasiautė vajus su užuojautomis ir įvairiausiais straipsniai apie tai.</p>
<p>Tačiau atsitiko ir kiek kitokių dalykų. Jeigu remtumėmės Google ir Wikipedia mes sužinotume, kad Michael Jackson mirė dar 2007. Štai įrodymas:</p>
<p><img class="alignnone" title="Remiantis Google, Michael Jackson mirė 2007" src="http://farm4.static.flickr.com/3374/3667164833_27b45153e4_o.jpg" alt="" width="500" height="229" /></p>
<p>Žinoma, tai tėra klaida, kurios kaltininkė Google. Vietoj žymiojo daininko MIchaelo rezultatuose ji pateikė informaciją apie mažai žinomą rašytoją. Ir pasirodo šią klaidą jie jau spėjo ištaisyti. [via <a href="http://www.searchenginejournal.com/michael-jackson-died-in-2007-according-to-google-wikipedia/11454/">SearchEngineJournal</a>]</p>
<ul class="related_post"><li><a href="http://www.webpadange.lt/01/twitter-gera-ekspozicija-bet-jos-nuorodos-bevertes/" title="Twitter &#8211; gera ekspozicija, bet jos nuorodos bevertės">Twitter &#8211; gera ekspozicija, bet jos nuorodos bevertės</a> (8)</li><li><a href="http://www.webpadange.lt/31/google-taip-pat-pasitaiko-zmogisku-klaidu/" title="Google taip pat pasitaiko žmogiškų klaidų">Google taip pat pasitaiko žmogiškų klaidų</a> (2)</li><li><a href="http://www.webpadange.lt/31/google-vaizdu-paieska-ieskok-pagal-dydi/" title="Google vaizdų paieška &#8211; ieškok pagal dydį">Google vaizdų paieška &#8211; ieškok pagal dydį</a> (1)</li><li><a href="http://www.webpadange.lt/24/peta-irankiu-juosta-paieska-remianti-peta/" title="PETA Įrankių juosta &#8211; paieška remianti PETA">PETA Įrankių juosta &#8211; paieška remianti PETA</a> (1)</li><li><a href="http://www.webpadange.lt/04/google-baudzia-tinklarascius-kaip-to-isvengti/" title="Google baudžia tinklaraščius. Kaip to išvengti?">Google baudžia tinklaraščius. Kaip to išvengti?</a> (9)</li></ul>]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>http://www.webpadange.lt/28/michaelas-jacksonas-mire-2007-taip-sako-google/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>3</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Chromium jau ir Linux</title>
		<link>http://www.webpadange.lt/28/chromium-jau-ir-linux/</link>
		<comments>http://www.webpadange.lt/28/chromium-jau-ir-linux/#comments</comments>
		<pubDate>Thu, 28 May 2009 18:22:19 +0000</pubDate>
		<dc:creator>Edvinas Stonikas</dc:creator>
				<category><![CDATA[Internetas]]></category>
		<category><![CDATA[Software(Programinė įranga)]]></category>
		<category><![CDATA[chrome]]></category>
		<category><![CDATA[chromium]]></category>
		<category><![CDATA[Google]]></category>
		<category><![CDATA[Linux]]></category>
		<category><![CDATA[naršyklė]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://www.webpadange.lt/?p=391</guid>
		<description><![CDATA[<p></p>
<p>Pagaliau, pagaliau jau ir Linux vartotojai turi Chromium versiją. Na, tai nėra visiška tiesa, situacija yra tokia: iki šiol, jau buvo Chromium, tačiau dar labai nestabili versija, o dabar jau turime Alpha. Ji yra jau ganėtinai stabili, tik yra vienas didelis skirtumas: Chromium funkcijos labai apkarpytos ir ne visi reikalingi įskiepiai joje jau yra.</p>
Ką Chromium turi [...]]]></description>
			<content:encoded><![CDATA[<p><img class="alignnone" title="Chromium, Google Chrome" src="http://farm4.static.flickr.com/3059/2866826255_6479bc6304.jpg?v=0" alt="" width="500" height="337" /></p>
<p>Pagaliau, pagaliau jau ir Linux vartotojai turi Chromium versiją. Na, tai nėra visiška tiesa, situacija yra tokia: iki šiol, jau buvo Chromium, tačiau dar labai nestabili versija, o dabar jau turime Alpha. Ji yra jau ganėtinai stabili, tik yra vienas didelis skirtumas: Chromium funkcijos labai apkarpytos ir ne visi reikalingi įskiepiai joje jau yra.</p>
<h2>Ką Chromium turi ir ko jai dar trūksta?</h2>
<p>Šiuo metu naujoji naršyklė, jau turi įdiegtas tokias funkcijas: galimybę naršyti, atidaryti naujas korteles ir langus, naršyti per visą langą, parsisiųsti failus, valdyti istoriją ir naudotis privatumo režimu. Visa tai, yra labai kuklūs duomenys, kaip tokiai naršyklei. Tačiau, kaip jau supratote, tai tik bandomoji naršyklės versiją, skirta testavimui ir tolimesniam tobulinimui.</p>
<p>Manau, kad šių funkcijų pilnai užtektų visiems, kurie nesinaudoja papildomais įskiepiaisi ar jiems nereikalingas didelis išplėstumas.</p>
<p>Bet turint omenyje tai, kad Linux buvo pavojinga terpė šiai naršyklei, tai stebina vien jos veikimas. Tikriausiai teko girdėti apie tai, kad Linux funkcionalumas neleido taip lengvai perkelti Chromium į pingvino namus. Praėjus mėnesiui po Chromium kūrimo Linux&#8217;ui, buvo girdėti tik Chrome kūrėjo Evan&#8217;o Martino pareiškimas, kad Linux versija yra tik &#8222;511MB vykdomasis failas, kuris rodo tik tuščią langą.&#8220;</p>
<p>Būtent dėl tokių žinių, manęs visai nestebina faktas, kad pritaikymas Linux vyksta taip lėtai. Tačiau vistiek pati žinia, kad jau vyksta praktiniai darbai mane džiugina.</p>
<p>Reiktų dar pakalbėti ir apie tai, ko Chromium Linux dar neturi. Štai sutrumpintas neegzistuojančių funkcijų sąrašas: nėra Flash, įskiepių, Google Gears palaikymo ir kt.</p>
<h2>Verdiktas</h2>
<p>Ar naudoti šią naršyklę jau dabar spręskite patys. Tačiau aš rekomenduoju Chromium naudoti tik tiems, kas nesinaudoja papildomomis funkcijomis ir gali pasitenkinti tik paprasčiausiu naršymu, su kartais nusmingančia naršykle.</p>
<p>O pabandyti ją turėtų visi, vis tik įdomu panaršyti kas naujo šioje sferoje. <img src='http://www.webpadange.lt/wp-includes/images/smilies/icon_smile.gif' alt=':)' class='wp-smiley' /> </p>
<h3>P.S. Instaliacija</h3>
<p>Norėdami instaliuoti Chromium tiesiog pridėkit bandomų <a href="https://launchpad.net/~chromium-daily/+archive/ppa">programų repositories</a> ir instaliuokite Cromium-browser paketą į savo kompiuterį. Gero jums testavimo. <img src='http://www.webpadange.lt/wp-includes/images/smilies/icon_wink.gif' alt=';)' class='wp-smiley' /> </p>
<ul class="related_post"><li><a href="http://www.webpadange.lt/16/google-wave-pakvietimai-pralosti/" title="Google Wave pakvietimai pralošti!">Google Wave pakvietimai pralošti!</a> (6)</li><li><a href="http://www.webpadange.lt/15/8-google-wave-pakvietimai/" title="8 Google Wave pakvietimai">8 Google Wave pakvietimai</a> (37)</li><li><a href="http://www.webpadange.lt/08/google-wave-ateities-irankis-darbui/" title="Google Wave &#8211; ateities įrankis darbui!">Google Wave &#8211; ateities įrankis darbui!</a> (16)</li><li><a href="http://www.webpadange.lt/27/debesu-kompiuterijacloud-computing-3-dalis/" title="Debesų kompiuterija(Cloud computing) &#8211; 3 dalis">Debesų kompiuterija(Cloud computing) &#8211; 3 dalis</a> (7)</li><li><a href="http://www.webpadange.lt/26/debesu-kompiuterijacloud-computing-2-dalis/" title="Debesų kompiuterija(Cloud Computing) &#8211; 2 dalis">Debesų kompiuterija(Cloud Computing) &#8211; 2 dalis</a> (2)</li></ul>]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>http://www.webpadange.lt/28/chromium-jau-ir-linux/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>6</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>5 elementarūs SEO patarimai</title>
		<link>http://www.webpadange.lt/11/5-elementarus-seo-patarimai/</link>
		<comments>http://www.webpadange.lt/11/5-elementarus-seo-patarimai/#comments</comments>
		<pubDate>Mon, 11 May 2009 18:44:23 +0000</pubDate>
		<dc:creator>Edvinas Stonikas</dc:creator>
				<category><![CDATA[Wordpress]]></category>
		<category><![CDATA[Google]]></category>
		<category><![CDATA[Nuorodos]]></category>
		<category><![CDATA[seo]]></category>
		<category><![CDATA[technika]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://www.webpadange.lt/?p=360</guid>
		<description><![CDATA[<p></p>
<p>Norėčiau šiandien papasakoti, apie 5 pačius elementariausius SEo atarimus, kuriuos galbūt jau taikote praktikoje. Tačiau, tikiuosi, kad bent vienas jų jums dar nebus žinomas ir pravers jūsų tinklaraščiui.  </p>
1. Nuorodų struktūra
<p>Pagal nutylėjimą, WordPress naudoja labai nedraugišką nuorodų sistemą paieškoms varikliams. Jie naudoja skaitinę įrašo ID reikšmę prie įrašo. Norėdami, kad jūsų nuorodų struktūra būtų draugiškesnė [...]]]></description>
			<content:encoded><![CDATA[<p><img class="alignnone" title="5 elementarūs SEO patarimai" src="http://farm4.static.flickr.com/3119/3102556540_ee05871fae.jpg?v=0" alt="" width="327" height="295" /></p>
<p>Norėčiau šiandien papasakoti, apie 5 pačius elementariausius SEo atarimus, kuriuos galbūt jau taikote praktikoje. Tačiau, tikiuosi, kad bent vienas jų jums dar nebus žinomas ir pravers jūsų tinklaraščiui. <img src='http://www.webpadange.lt/wp-includes/images/smilies/icon_smile.gif' alt=':)' class='wp-smiley' /> </p>
<h2>1. Nuorodų struktūra</h2>
<p>Pagal nutylėjimą, WordPress naudoja labai nedraugišką nuorodų sistemą paieškoms varikliams. Jie naudoja skaitinę įrašo ID reikšmę prie įrašo. Norėdami, kad jūsų nuorodų struktūra būtų draugiškesnė paieškos sistemoms, tai galite padaryti labai paprastai: nueikite į Settings, ten pasirinkite Permalinks, pasirinkite Custom Structure ir į laukelį įveskite tokąi riekšmę /%postname%</p>
<p>Kokia jums iš to nauda? TOkios paieškos sistemos kaip Google ieškodamos užklausą geriausiai atitinkančių rezultatų, visada atsižvelgia ir į puslapio adresą. Kai naudojate /%postname% reikšmę, kiekvienam jūsų tinklaraščio įrašui, bus suteikiamas toks adresas, kuriame bus panaudojamas įrašo pavadinimas. Tai padidins tikimybę, kad jūsų įrašai pasieks geresnių rezultatų paieškos sistemose.</p>
<h2>2. Antraštės</h2>
<p>Dar vienas dalykas į kurį paieškos sistemos atkreipia dėmesį yra antraštės. Turiu omenyje, ne įrašo pavadinimą, o išdidintas raides, kaip kad matote šios pastraipos pavadinime(2. Antraštės). Šia technika geriau nepiknaudžiauti ir antraštėsi tik koncentruotai perteikti informaciją. Paieškos varikliai indeksuodami jūsų tinklapius išnagrinėja ir tekstų struktūrą, tai padarę aukštesnį prioritetą suteikia išryškintiems pavadinimams.</p>
<p>Tiems, kurie naudoja WordPress išryškinti antraštes yra labai paprasta.</p>
<p><img class="alignnone" title="wordpress administracijos meniu" src="http://y.delfi.lt/norm/13719/316543_mrLxhV.png" alt="" width="514" height="61" /></p>
<p>Nuspauskyti raudonai pažymėtą mygtuką ir jums išsiskleis antroji adminsitracijos eilutė. Kai norėsite užrašą paversti antraste, tiesiog spauskite ant mygtuko su užrašu &#8216;Paragraph&#8217; ir jame pasirinkite vieną iš Heading. Kurį rinktis priklauso nuo jūsų naudoujamos WordPress temos, nes joje visų headings dydžiai, dažnai labai skiriasi.</p>
<h2>3. Nuorodos įrašų tekstuose</h2>
<p>Dar vienas labai svarbus dalykas yra nuorodų panaudojimas įrašų tekstuose. Jeigu  tik jūsų seniau rašytas įrašas atitinka temą ir gali papildyti dabar rašomą tekstą, nepamirškite įdėti nuorodas į seniau rašytą įrašą. Taip ne tik pagerinsite savo paieškos sistemų rezultatus, bet ir sulauksite didesnio dėmesio iš savo skaitytojų. Naujai besilankantys skaitytojai gali rasti, dar neskaitytų, senų, tačiau vis dar naudingų jiems įrašų.</p>
<h2>4. Geresnio puslapiavimo įdiegimas</h2>
<p>Pagal nutylėjimą WordPress puslapiavimui tarp senesnių ir naujesnių įrašų naudoja tik nuorodas Older Entries ir Newer Entries, tačiau paieškos sistemų atžvilgiu yra daug naudingiau sudėti keletą nuorodų į skirtingus puslapius. Taip paieškos sistemos, per mažesnį skaičių &#8216;paspaudimų&#8217; suras puslapius su senesniais jūsų įrašais. Yra žinoma, kad kuo mažesno &#8216;paspaudimų&#8217; skaičiaus reikia surasti puslapiui, tuo didesnė svarba jam suteikiama paieškos rezultatuose.</p>
<p>Norėdamas sudėti geresnį puslapiavimą aš naudoju įskiepį Pagebar. Anglišką intrukciją, kaip įdiegti šį įskiepį <a href="http://www.elektroelch.de/hacks/wp/pagebar/#install">rasite čia.</a></p>
<h2>5. Paprastesnis archyvas</h2>
<p>Taip pat, norint padaryti kuo lengviau pasiekiamus visus įrašus, galiam įdiegti įskiepį <a href="http://www.idunzo.com/projects/clean-archives/">SRG Clean Archive</a>. Šio įskiepio pagal visas jūsų archyvas bus pateikiamas viename puslapyje ir paieškos sistemai, nereikės ilgai vargti norint surasti visus jūsų įrašus.</p>
<p>Pavyzdį, kaip atrodo SRG Clean Archives realybėje galite <a href="http://www.webpadange.lt/archyvas">pamatyti čia.</a></p>
<p>Tai yra patys paprasčiausi ir revoliucijos tikrai nesukelsiantys patarimai. Tiesiog, jie gali praversti tiems, kurie dar iki šiol nesinaudojo tokiomis WordPress galimybėmis pagerinti savo tinklaraščio rezultatus paieškos sistemose.</p>
<ul class="related_post"><li><a href="http://www.webpadange.lt/27/kada-blogfermos-tampa-naudingomis/" title="Kada blogfermos tampa naudingomis">Kada blogfermos tampa naudingomis</a> (0)</li><li><a href="http://www.webpadange.lt/01/twitter-gera-ekspozicija-bet-jos-nuorodos-bevertes/" title="Twitter &#8211; gera ekspozicija, bet jos nuorodos bevertės">Twitter &#8211; gera ekspozicija, bet jos nuorodos bevertės</a> (8)</li><li><a href="http://www.webpadange.lt/04/google-baudzia-tinklarascius-kaip-to-isvengti/" title="Google baudžia tinklaraščius. Kaip to išvengti?">Google baudžia tinklaraščius. Kaip to išvengti?</a> (9)</li><li><a href="http://www.webpadange.lt/06/svecio-irasai-nauda-1/" title="Svečio įrašai &#8211; nauda, #1">Svečio įrašai &#8211; nauda, #1</a> (5)</li><li><a href="http://www.webpadange.lt/23/5-patarimai-pradedantiesiems-tinklarastininkams/" title="5 patarimai pradedantiesiems tinklaraštininkams">5 patarimai pradedantiesiems tinklaraštininkams</a> (10)</li></ul>]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>http://www.webpadange.lt/11/5-elementarus-seo-patarimai/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
	</channel>
</rss>
<!-- WP Super Cache is installed but broken. The path to wp-cache-phase1.php in wp-content/advanced-cache.php must be fixed! -->