<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?>
<rss version="2.0"
	xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/"
	xmlns:wfw="http://wellformedweb.org/CommentAPI/"
	xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/"
	xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom"
	xmlns:sy="http://purl.org/rss/1.0/modules/syndication/"
	xmlns:slash="http://purl.org/rss/1.0/modules/slash/"
	>

<channel>
	<title>Web Padangė &#124;&#124; Edvinas Stonikas &#187; Inovacijos</title>
	<atom:link href="http://www.webpadange.lt/tag/inovacijos/feed/" rel="self" type="application/rss+xml" />
	<link>http://www.webpadange.lt</link>
	<description>Tinklaraščiai, Wordpress, Internetas</description>
	<lastBuildDate>Thu, 24 Jun 2010 15:59:13 +0000</lastBuildDate>
	<language>en</language>
	<sy:updatePeriod>hourly</sy:updatePeriod>
	<sy:updateFrequency>1</sy:updateFrequency>
	<generator>http://wordpress.org/?v=3.0</generator>
		<item>
		<title>Google Wave &#8211; ateities įrankis darbui!</title>
		<link>http://www.webpadange.lt/08/google-wave-ateities-irankis-darbui/</link>
		<comments>http://www.webpadange.lt/08/google-wave-ateities-irankis-darbui/#comments</comments>
		<pubDate>Sun, 08 Nov 2009 14:57:35 +0000</pubDate>
		<dc:creator>Edvinas Stonikas</dc:creator>
				<category><![CDATA[Google]]></category>
		<category><![CDATA[Inovacijos]]></category>
		<category><![CDATA[Internetas]]></category>
		<category><![CDATA[pažanga]]></category>
		<category><![CDATA[technologijos]]></category>
		<category><![CDATA[wave]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://www.webpadange.lt/?p=482</guid>
		<description><![CDATA[<p></p>
<p>Pribrendo laikas ir man pristatyti Google Wave. Pristatyti ją tokią, kokią matau aš, kaip ją naudoju kasdien ir ką norėčiau ten pamatyti rytoj. Prisipažinsiu, dar iki šiandien skundžiausi, kad nesuprantu kam jis reikalingas, kokio velnio turėčiau juo naudotis kasdien ir tiesiog naudojausi kaip chat&#8217;u su kitais Wave vartotojais.  </p>
<p>Tačiau šiandien man atsivėrė akys. Šiek tiek [...]]]></description>
			<content:encoded><![CDATA[<p><img class="alignnone" title="Google Wave - banga nušluosianti visus konkurentus" src="http://farm4.static.flickr.com/3076/2330192989_e96d62ea36.jpg" alt="" width="500" height="334" /></p>
<p>Pribrendo laikas ir man pristatyti Google Wave. Pristatyti ją tokią, kokią matau aš, kaip ją naudoju kasdien ir ką norėčiau ten pamatyti rytoj. Prisipažinsiu, dar iki šiandien skundžiausi, kad nesuprantu kam jis reikalingas, kokio velnio turėčiau juo naudotis kasdien ir tiesiog naudojausi kaip chat&#8217;u su kitais Wave vartotojais. <img src='http://www.webpadange.lt/wp-includes/images/smilies/icon_smile.gif' alt=':)' class='wp-smiley' /> </p>
<p>Tačiau šiandien man atsivėrė akys. Šiek tiek paieškojus informacijos apie Google robotus, gadgetus ir kitus žaislus supratau vieną &#8211; ateityje man nereiks nieko, užteks Wave. Ir ištikrųjų, kam man reikia Twitter, kai Google Wave aš turiu Tweety ir viską matau tiesiog vienoje bangoje? Kam man reikia WordPress administracinės sąsajos, kai aš viską galiu daryti tiesiai Wave(Deja, šis įrašas yra rašomas ne iš Wave, nes Wave įrašus gali matyti tik jau turintys Wave paskyras. Kadangi nenoriu diskriminuoti skaitytojų rašau iš WordPress <img src='http://www.webpadange.lt/wp-includes/images/smilies/icon_smile.gif' alt=':)' class='wp-smiley' />  )? Man nebereikia ir Google Reader, RSSybot gali skaityti mano RSS ir reikalingus puslapius atverti tiesiog toje pačioje bangoje. <img src='http://www.webpadange.lt/wp-includes/images/smilies/icon_smile.gif' alt=':)' class='wp-smiley' />  Taigi, pradedu plačiąją apžvalgos dalį.</p>
<h2>Bendravimas ir bendradarbiavimas &#8211; viena banga šen, viena ten</h2>
<p>Ir išties, pažiūrėkime į tai kokie įrankiai labiausiai paplitę šiandien: el.paštas ir Skype(ar panašūs IM). El. paštas iš dalies nepatogus, nes žinučių pristatymas užima truputį laiko, nėra realaus laiko bendravimo ir tiesioginio bendravimo. Visos žinutės nėra susijusios viena su kita, na gerai galime cituoti žinutę į kurią atsakome, bet tai nėra visiškai patogu. Tuo tarpu Skype(pripažinkime, tai turbūt pats populiariausias IM) turi bėdą: jis negali pristatyti žinučių, kai nėra prisijungusio vartotojo. Nėra galimybės žinutes išdėlioti šakomis. Linux operacinėje sistmeoje, net nėra Skype plėtinių.</p>
<p>Tuo tarpu Wave taiso šiuos minusus ir sujungia dviejų populiariausių sistemų pliusus į vieną vietą ir taiso jų minusus. Žinučių pristatymas vyksta realiu laiku, galima atsakyti tiesiogiai į žinutes, galima vienoje bangoje labai patogiai bendrauti keliems asmenims(šiuo metu didžiausia banga kurioje dalyvauju turi 15 žmonių, jokio chaoso, bendravimas vyksta patogiai), žinutės pagal atsakymą išsiskirsto į šakas ir padeda patogiai sekti temas, galima kai kurias žinutes nuslėpti nuo kitų vartotojų ir palikti matomas tik kai kuriems, net jei ir nėra vartotojo online mūsų žinutės juos pasieks vos tik prisijungusius.</p>
<p>Suprantu, kad išvardinau visiems jau puikiai žinomas Wave savybes. Tačiau kai pats jas išbandai tai ir skamba šiek tiek kitaip. Ir labia svarbu rya tai, kad čia tik viršūnėlės. Tai tik pati pradžia bendravimo patogumo didinimui. Bet juk turim ir didžiules bendradarbiavimo galimybes. Jeigu kalbame apie bendrą dokumento ar plano ruošimą, nebereikia siūlyti: žinai, man nepatinka tas, pakeisk. Jeigu matai kas tau nepatinka ar esi įsitikinęs, kad tai reikia pakeisti gali tai padaryti pats. Žinučių redagavimo teisės tau suteiktos maksimalios, gali keisti ne tik savo, bet ir visų bangos dalyvių žinutes. Taip bendras planas tampa tikrai bendru, patogiai dėliojamu ir atitinkančiu šiandienos darbo poreikius.</p>
<p>Tačiau tekstinė informacija nėra vienintelis dalykas, kuriuo mes galime dalintis. Kraukite kelionių fotografijas, darbo grafikus, OpenOffice Calc lenteles ir visus kitus failus kurių jums reikia. Vos tik juos įkelsite kiti bangos galyviai juos pamatys tuoj pat, galės redaguoti nuotruakų pavaidnimus ar kitus dalykus.</p>
<p>Visa media tilps vienoje vietoje. Jau galite pamiršti nuotraukų talpinimą Picasoje, bendravimą Skype ir el.paštu. Dar neįtikinau, kad kitų tarnybų laukia neišvengiama mirtis? Jeigu ne, prašom skaityti toliau: pasakojimą apie Google Wave praplėtimo galimybes.</p>
<h2>Robotai užkariauja darbo vietas &#8211; džiaukimės, ateina poilsio dienos</h2>
<p>Kiečiausias iš visų Wave dalykų yra robotai ir gadgetai. Jeigu ankstesnėje dalyje mes kalbėjome tik apie tiesioginį bendravimą, dabar galime pakalbėti ir apie kitas paslaugas. Jau pačioje įrašo pradžioje suminėjau keletą robotų, kuriuos naudoju šiandien! O šiandiena tik pati Wave pradžia, banga dar tik auga ir tik po truputį virsta tikru cunamiu. Kiekvienas naujai sukurtas robotas ją vis didiną ir stiprina bangos griaunamąją jėgą.</p>
<p>Iš esmės robotai suteikia galimybę atlikti norimus darbus vienoje vietoje &#8211; Google Wave. Dar rugsėjį <a href="http://www.nezinau.lt/mano-isradimai-3-komentaru-skaitykle">Džiugas labai aiškiai iškėlė didžiulę problemą</a>, kurios sprendimo būdo nebuvo. Ta problema: komentarų sekimas iš visų tinklaraščių kuriuos komentuoji. Kodėl sakau nebuvo? Juk lyg ir nauja tarnyba dar neatsirado. Tačiau, šioje srityje aš matau plačias pritaikymo galimybes su Google Wave ir robotais &#8211; jau dabar galima tiesiai į Blogger ar WordPress talpinti įrašus iš Wave. Bet juk kartu su visa banga įraše atsikelia ir komentavimo, atsakymo, redagavimo galimybės. Taigi viskas ko reiks, bus viena Wave paskyra ir viskas. Iš paties WordPress galėsime išmesti komentarų funkciją, ji bus tiesiog nebereikalinga. Juk tai ir išsprendžia problemą: visos vietos kuriose mes pakomentuosime atsiras bangų sąraše, kurį galima labai patogiai valdyti: nebeįdomias bangas su komentarais kelti į archyvą, reikalingas sužymėti žymomis ir taip palikti, gal kada prireiks.</p>
<p>Lygiai taip pat bus galima pamiršti ir visą WP administracijos sąsają. Tiek įrašus rašyti, tiek komentarus skaityti mes galėsime Google Wave ir nebereiks tikrinti kiekvieną dieną savo tinklaraščio. Ar nepatogu?</p>
<p>Lygiai taip pat galima susinaikinti ir tiesioginio bendradarbiavimo galimybę su Twitter, el. paštu ir kt. Jau dabar Twitter galima pakeisti su Tweety ir visą srautą matyti vienoje bangoje, bei lygiai taip pat puikiai rašyti žinutes į Twitter. Su el.paštu lygiai tas pats(jeigu jis išvis dar bus reikalingas). Šiandieniniai robotai jau leidžia siųsti el. laiškus tiesiai per bangą. Nemeluosiu, funkcionalumo jiems dar tikrai trūksta. Tweety neturi atsakymo galimybės. Kai el. laiškai yra rašomi su Emaily, jūsų adresatas negali jums atsakyti tiesiai į laišką. Tačiau juk tai dar tik pati ankstyviausia stadija, galimybės vis plečiasi, robotai yra tobulinami ir jų funkcijų kokybė vis gerėja.</p>
<p>Labai svarbu yra ir tai, kad vartotojams viskas taps dar paprasčiausiai. Jeigu dabar norint žinoti visas tarnybas ir išmanyti jų sąsaja reikia nemažai žinių, su Google Wave užteks vienos sąsajos ir mokėjimo susirasti reikalingus robotus. Pastarasis variantas yra tikrai patogesnis, jau nekalbant apie žymiai mažesnes laiko sąnaudas. Tiesiog nebereiks lakstyti per keletą puslapių, turėsime vieną pagrindinį. <img src='http://www.webpadange.lt/wp-includes/images/smilies/icon_smile.gif' alt=':)' class='wp-smiley' /> </p>
<h2>Keli robotai dabartiniams Wave naudotojams</h2>
<p>Kad visa tai nebūtų tik tušti žodžiai, noriu papasakoti plačiau apie kelis robotus, kuriuos jau naudoju šiandien ir kurie jau dabar įprasmina Google Wave. Su šiais robotais galima išnaudoti dalį Google Wave galimybių ir atlikti pagrindinius darbus tiesiog bangose.</p>
<ol>
<li><strong>Codebot </strong><strong></strong>Šis robotas skirtas visiems programuotojams. Pagrindinė jo paskirtis yra kodo nuspalvinimas. Norėdami pasinaudoti šiuo robotu į savo kontaktus pridėkite: codebot-wave@appspot.com . Kai kitą kartą bangoje rašysite kodą, prieš rašydami kodą pridkėite Codebot prie bangos dalyvių ir kodo pradžioje pridėkite žymą &lt;c&gt;, o pabaigoje &lt;/c&gt;.</li>
<li><strong>Emaily<br />
</strong>Emaily yra tikrai ganėtinai prastai veikiantis el.pašto klientas, tačiau elementariausiai funkcijai atlikti(laiškams tiesiai iš Wave siųsti) jis yra tinkamas. Norėdami siųsti laiškus pridėkite į savo kontaktus šį adresą emaily-wave+vartotojas+domenas.com@appspot.com . Jeigu tarkim jūsų adresato adresas yra: draugas@manotikrasdraugas.lt, tai į kontaktus pridėkite vartotoją emaily-wave+draugas+manotikrasdraugas.lt@appspot.com. Kai norėsite siųsti laišką, sukurkite naują bangą, pridėkite prie jos Emaily, parašykite pirmoje žinutėjė laišką ir spauskite Done. Svarbiausia, kad prieš nuspaudžiant Done, Emaily jau būtų pridėtas į bangą. Didžiulis minusas yra tai, kad šiuo metu jūsų adresatas dar negali atsakyti į laišką siųstą iš bangos.</li>
<li><strong>RSSybot<br />
</strong>Jeigu skaitote nedaug RSS srautų ir jums nėra reikalingos plačios skaityklės glaimybės, vietoj RSS skaityklės galite naudoti tiesiog RSSybot. Į savo kontaktus pridėkite rssybot@appspot.com. Kai norėsite juo pasinaudoti tiesiog pridėti RSSybot į naują bangą ir iššokančiame langelyje įveskite norimo skaityti RSS adresą. Šis robotas susirinks visą RSS srautą, o kai norėsite perskaityti pilną tinklaraščio įrašą tiesiog sraute reiks nuspausti Open mygtuką ir visas tinklaraštis kurio įrašą skaitote atsivers pačioje bangoje. Jį uždaryti galėsite Close mygtuko paspaudimu.</li>
<li><strong>Tweety<br />
</strong>Šis robotas kol kas man atrodo pats naudingiausias. Su jo pagalba galite skaityti visą Twitter srautą ir patys įkėlinėti žinutes. Norėdami naudoti Tweety į kontaktus pridėkite: tweety-wave@appspot.com. Sukurkite naują bangą, pridėkite Tweety ir jis jums toliau paaiškins, ko reikia naudojimui. <img src='http://www.webpadange.lt/wp-includes/images/smilies/icon_smile.gif' alt=':)' class='wp-smiley' />  Deja, susidūriau su viena Tweety problema: negalima iš bangos atsakyti tiesiai į žinutę. Galimas tik @vartotojas variantas, o ne reply į kurią nors žinutę. <img src='http://www.webpadange.lt/wp-includes/images/smilies/icon_sad.gif' alt=':(' class='wp-smiley' /> </li>
</ol>
<p>Štai ir viskas, kol kas tiek žinių iš Google Wave stovyklos. Nujaučiu, kad ši kol kas dar maža banga virs į tikrą nesustabdomą cunamį, kuriam galės pasipriešinti tik labai rimtas ir stiprus konkurentas. Vistik tikiuosi šis įrašas buvo naudingas ir Jums taip pat padėjo atrasti Google Wave prasmę ar bent jau ateities perspektyvas. Gal kokių nors robotų ar gadget&#8217;ų galite pasiūlyti jūs patys? <img src='http://www.webpadange.lt/wp-includes/images/smilies/icon_smile.gif' alt=':)' class='wp-smiley' /> </p>
<p>Kritikams: Ne, už šį įrašą man niekas nemokėjo, tiesiog esu susižavėjęs tuo ką atradau šįryt ir mano susižavėjimas vis dar neblėsta. <img src='http://www.webpadange.lt/wp-includes/images/smilies/icon_smile.gif' alt=':)' class='wp-smiley' /> </p>
<p style="text-align: center;"></p><ul class="related_post"><li><a href="http://www.webpadange.lt/27/debesu-kompiuterijacloud-computing-3-dalis/" title="Debesų kompiuterija(Cloud computing) &#8211; 3 dalis">Debesų kompiuterija(Cloud computing) &#8211; 3 dalis</a> (7)</li><li><a href="http://www.webpadange.lt/25/debesu-kompiuterijacloud-computing-1-dalis/" title="Debesų kompiuterija(Cloud Computing) &#8211; 1 dalis">Debesų kompiuterija(Cloud Computing) &#8211; 1 dalis</a> (2)</li><li><a href="http://www.webpadange.lt/16/google-wave-pakvietimai-pralosti/" title="Google Wave pakvietimai pralošti!">Google Wave pakvietimai pralošti!</a> (6)</li><li><a href="http://www.webpadange.lt/15/8-google-wave-pakvietimai/" title="8 Google Wave pakvietimai">8 Google Wave pakvietimai</a> (37)</li><li><a href="http://www.webpadange.lt/26/debesu-kompiuterijacloud-computing-2-dalis/" title="Debesų kompiuterija(Cloud Computing) &#8211; 2 dalis">Debesų kompiuterija(Cloud Computing) &#8211; 2 dalis</a> (2)</li></ul>]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>http://www.webpadange.lt/08/google-wave-ateities-irankis-darbui/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>16</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Debesų kompiuterija(Cloud computing) &#8211; 3 dalis</title>
		<link>http://www.webpadange.lt/27/debesu-kompiuterijacloud-computing-3-dalis/</link>
		<comments>http://www.webpadange.lt/27/debesu-kompiuterijacloud-computing-3-dalis/#comments</comments>
		<pubDate>Mon, 27 Jul 2009 19:38:04 +0000</pubDate>
		<dc:creator>Edvinas Stonikas</dc:creator>
				<category><![CDATA[Inovacijos]]></category>
		<category><![CDATA[Internetas]]></category>
		<category><![CDATA[debesų kompiuterija]]></category>
		<category><![CDATA[Google]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://www.webpadange.lt/?p=460</guid>
		<description><![CDATA[Šiandien sulaukėte, trečiosios ir paskutinės straipsnių ciklo &#8222;Debesų kompiuterija&#8220; dalies. Joje kalbama apie dabartinį praktinį pritaikyma ir galimas ateities perspektyvas.
<p>Dabartiniai debesų kompiuterijos pritaikymo pavyzdžiai</p>
<p>Manau, kad jau pakankamai papasakojau apie teorinę debesų kompiuterijos dalį ir jos privalumus. Dabar atėjo metas plačiau papasakoti apie jau įvykdyta praktinį debesų pritaikymą.</p>
<p>Google Apps</p>
<p>Turbūt, visiems geriausiai žinomas pavyzdys yra Google Apps. Šis [...]]]></description>
			<content:encoded><![CDATA[<div class='stb-info_box' >Šiandien sulaukėte, trečiosios ir paskutinės straipsnių ciklo &#8222;Debesų kompiuterija&#8220; dalies. Joje kalbama apie dabartinį praktinį pritaikyma ir galimas ateities perspektyvas.</div>
<p><strong>Dabartiniai debesų kompiuterijos pritaikymo pavyzdžiai</p>
<p></strong>Manau, kad jau pakankamai papasakojau apie teorinę debesų kompiuterijos dalį ir jos privalumus. Dabar atėjo metas plačiau papasakoti apie jau įvykdyta praktinį debesų pritaikymą.</p>
<p><em>Google Apps</p>
<p></em>Turbūt, visiems geriausiai žinomas pavyzdys yra Google Apps. Šis programinės įrangos paketas suteikia daugybę galimybių vartotojams. Bene dažniausiai naudojama Google Apps paslauga yra GMail. Ši pašto tarnyba pasižymi savo patikimumu, greitaveika, didele talpa, nemažu plėtinių skaičiumi.<br />
Priregistruodami vieną paskyrą Google jūs taip pat gaunate daugybę kitų Google Apps paslaugų:<br />
Google Docs &#8211; tai jau ne kartą mano minėtas pavyzdys. Docs tai puiki biuro programų alternatyva, su kuria galėsite patogiai kurti reikalingus dokumentus. Tiek rašyti tekstinius dokumentus, kurti lenteles, bei žinoma sudarynėti pristatymus.<br />
iGoogle &#8211; tai dar vienas labai puikus, bet mažai paplitęs Google įrankis. Šio įrankio pagalba jūs galite susikurti savo individualų namų puslapį, jame susidėlioti kokį tik norite turinį ir kokia tik norite tvarka.<br />
Google Calendar &#8211; patogaus kalendoriaus paslauga. Šis įrankis puikiai tiks tiems, kas mėgsta sužymėti visą savo dienotvarkę kalendoriuje ir nori tiksliai žinoti, ką ir kada yra suplanavęs. Visi Calendar grafinė sąsaja yra labai paprasta ir jokiam naujokui neturėtų iškilti problemų ja naudojantis.<br />
Google Reader &#8211; RSS srautų skaitytuvas. Reader pagalba jūs galėsite patogiai susidėti visus RSS srautus į vieną vietą, suskirstyti juos į kategorijas. Paprasta Reader sąsaja leis greitai perprasti sistemą ir negaišti laiko aiškinantis kur glaima rasti papildomas funkcijas.<br />
Tai dar nėra visos Google Apps suteikiamos galimybės. Jeigu norite daugiau sužinoti apie Google Apps galimybės, eikite adresu: www.google.com/apps</p>
<p><em>New York Times</p>
<p></em>Galbūt tai ir nėra įdomiausias pavyzdys, tačiau jis labai puikiai parodo debesų kompiuterijos pranašumus. NY Times redakcija nusprendė internete patalpinti ir suteikti nemokamą prieigą prie daugybės metų laikraščio archyvo ir tam jie nesunaudojo nei bito savo resursų. Jie tai padarė naudodamiesi mano jau minėta Amazon EC2. Jie išsinuomavo Amazon teikiamus resursus ir taip už nedidelę kainą suteikė puikią paslaugą savo vartotojams.<br />
Visa tai buvo padaryta naudojantis debesų kompiuterijos pagrindu.</p>
<p><em>iCloud.com</p>
<p></em>Pasiekėme mano nuomone patį įdomiausia šiuo metu egzistuojantį debesų kompiuterijos pavyzdį. iCloud.com suteikia nemokamą nutolusį darbalaukį. Jums užtenka užsiregistruoti ir gausite prieigą prie nutolusio darbalaukio. Ką jūs ten galėsite veikti? Galėsite atlikti beveik visas jums reikalingas kasdienes funkcijas.<br />
Galėsite kurti biuro dokumentus, naudotis kalendoriumi, pašto programa ir atlikti daugelį kitų reikalingų darbų.<br />
Kitaip negu Google Apps atžvilgiu, iCloud.com nėra tik programinės įrangos rinkinys. Naudodamiesi iCloud.com jūs gausite atskirą darbalaukį, kurio išvaizda ne daug kuo skiriasi nuo Windows grafinės sąsajos. Galėsite komfigūruoti darbalaukio foną, spalvas ir nemažą dalį išvaizdos. Programos taip pat yra išvaizdžios ir yra įdiegti visi darbui su nuotraukomis, muzika reikalingi įrankiai.<br />
Deja, tačiau ši paslauga kol kas yra tik bandomojoje stadijoje. Todėl ji kol kas pilnai palaiko tik Internet Explorer naršyklę, taip pat yra įdiegtas dalinis naršyklės Firefox palaikymas. Pats bandžiau šią paslaugą su naršykle Firefox ir galiu pasakyti, kad viskas veikia gerai, tik naudojantis Firefox grafinė sąsaja tampa kiek lėtesne.<br />
Svarbiausia, kad visa tai nieko nekainuoja. Beje, failų talpinimui jums bus suteikti 3GB vietos, kas mano nuomone pagrindiniams dokumentams yra tikrai pakankmai, juolab, kad programinė įranga nėra įskaičiuojama į šią vietą.</p>
<p><strong>Debesų kompiuterijos perspektyvos</p>
<p></strong>Kokios yra debesų kompiuterijos perspektyvos mes galime tik paspėlioti.<br />
Neseniai, teko skaityti, kad viena žaidimų kompanija planuoja per artimiausius keletą metų perkelti žaidimus iš vartotojų kompiuterių į savo serverius. Kai tai arodytų praktiškai? Šiuo metu tai įsivaizduojama taip: jūs apsilankote žaidimų kompanijos tinklapyje, ten nusprendžiate kurį žaidimą norite žaisti, nusiperkate žaidimo licenciją, gaunate prisijungimo duomenis. Gavę prisijungimo duomenis parsisiunčiate reikalingą nedidelę programėlę, kurios pagalba jūsų darbas bus sinchronizuojamas su žaidimu serveriu.<br />
Kokia iš to nauda? Vienas svarbiausių dalykų yra tai, kad tokiu atveju jums nebebus reikalingas galingas kompiuteris. Visos žaidimui reikalingos operacijos bus atliekamos žaidimo serveryje, o jums užteks geros interneto linijos priimti žaidimo vaizdui ir siųsti valdymo komandoms.<br />
Tačiau čia susiduriama su didžiausia debesų kompiuterijos pritaikymo problema. Ji iškyla visų sričių debesų kompiuterijos pritaikymui. Tai yra didžiulis resursų kiekis. Jums kaip namų vartotojui resursai beveik nebebus reikalingi, tačiau paslaugų tiekėjui reikės didžiulio kiekio resursų. Visa tai atsiremia į didelį finansų poreikį. Įdomu kokio dydžio pradinio kapitalo reiktų norint sukurti pilnai funkcionuojantį debesų kompiuterijos tinklą ir suteikti galimybe naudotis juo dideliam kiekiui vartotojų.<br />
Jau dabar Google yra padariusi kažką panašaus, tačiau tai dar nėra pilnas išpildymas. Debesų kompiuterija turėtų suteikti galimybę naudotis tokiomis ir dar geresnėmis paslaugomis, kaip iCloud.com.<br />
Kokia mūsų laukia ateitis debesų kompiuterijos pritaikyme 2010 metais, niekas nežino. Kompiuterinės technologijos, ypač besisiejančios su internetu tobulėja ir kinta labai greitai. Kas taps nauju rinkos lyderiu ir sugebės geriausiai patenkinti rinkos poreikius taip pat niekas nežino. Tačiau kol kas, man atrodo, kad naujasis lygeris privalės integruoti debesų kompiuterijos sprendimus, pasirūpinti savo sistemos lankstumu ir plačiu jos pritaikymu.</p>
<ul class="related_post"><li><a href="http://www.webpadange.lt/25/debesu-kompiuterijacloud-computing-1-dalis/" title="Debesų kompiuterija(Cloud Computing) &#8211; 1 dalis">Debesų kompiuterija(Cloud Computing) &#8211; 1 dalis</a> (2)</li><li><a href="http://www.webpadange.lt/08/google-wave-ateities-irankis-darbui/" title="Google Wave &#8211; ateities įrankis darbui!">Google Wave &#8211; ateities įrankis darbui!</a> (16)</li><li><a href="http://www.webpadange.lt/26/debesu-kompiuterijacloud-computing-2-dalis/" title="Debesų kompiuterija(Cloud Computing) &#8211; 2 dalis">Debesų kompiuterija(Cloud Computing) &#8211; 2 dalis</a> (2)</li><li><a href="http://www.webpadange.lt/31/google-taip-pat-pasitaiko-zmogisku-klaidu/" title="Google taip pat pasitaiko žmogiškų klaidų">Google taip pat pasitaiko žmogiškų klaidų</a> (2)</li><li><a href="http://www.webpadange.lt/31/google-vaizdu-paieska-ieskok-pagal-dydi/" title="Google vaizdų paieška &#8211; ieškok pagal dydį">Google vaizdų paieška &#8211; ieškok pagal dydį</a> (1)</li></ul>]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>http://www.webpadange.lt/27/debesu-kompiuterijacloud-computing-3-dalis/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>7</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Debesų kompiuterija(Cloud Computing) &#8211; 1 dalis</title>
		<link>http://www.webpadange.lt/25/debesu-kompiuterijacloud-computing-1-dalis/</link>
		<comments>http://www.webpadange.lt/25/debesu-kompiuterijacloud-computing-1-dalis/#comments</comments>
		<pubDate>Sat, 25 Jul 2009 10:09:40 +0000</pubDate>
		<dc:creator>Edvinas Stonikas</dc:creator>
				<category><![CDATA[Google]]></category>
		<category><![CDATA[Inovacijos]]></category>
		<category><![CDATA[Internetas]]></category>
		<category><![CDATA[debesų kompiuterija]]></category>
		<category><![CDATA[google docs]]></category>
		<category><![CDATA[kompiuterija]]></category>
		<category><![CDATA[wikipedia]]></category>
		<category><![CDATA[zoho]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://www.webpadange.lt/?p=452</guid>
		<description><![CDATA[<p align="LEFT">Jaučiu pareigą visų pirma paaiškinti, kodėl pasirinkau lietuvišką atitikmenį „debesų kompiuterija“. Mano nuomone terminas „debesų kompiuterija“ tiksliausiai atspindi savo angliškąjį atitikmenį.
Kas tai yra?
Tikriausiai nesuklysiu pasakydamas, kad debesų kompiuterija yra naujausia mada IT pasaulyje. Nuo paprastosios kompiuterijos ji skiriasi savo integracija. Visi kompiuteriai ar serveriai kurie yra prijungti prie debesies savo veikimu yra integruoti ir pritaikyti [...]]]></description>
			<content:encoded><![CDATA[<p align="LEFT">Jaučiu pareigą visų pirma paaiškinti, kodėl pasirinkau lietuvišką atitikmenį „debesų kompiuterija“. Mano nuomone terminas „debesų kompiuterija“ tiksliausiai atspindi savo angliškąjį atitikmenį.<br />
<em>Kas tai yra?<br />
</em>Tikriausiai nesuklysiu pasakydamas, kad debesų kompiuterija yra naujausia mada IT pasaulyje. Nuo paprastosios kompiuterijos ji skiriasi savo integracija. Visi kompiuteriai ar serveriai kurie yra prijungti prie debesies savo veikimu yra integruoti ir pritaikyti kitų naudojimui. Naudojantis debesies pagalba galima savo dokumentus laikyti kitoje pasaulioje pusėje, tačiau vos prireikus juos atsidaryti, bet kuriame kompiuteryje turinčiame prieigą prie interneto.<br />
Geriausias pavyzdys yra ši iliustracija:</p>
<p align="LEFT"><img src="http://docs.google.com/File?id=dhnsr5v6_42f5tjxqf6_b" border="0" alt="" width="600" height="416" align="LEFT" /></p>
<p align="LEFT">Šaltinis: en.wikipedia.org</p>
<p>Čia jūs matote „daugybę“ kompiuterių prijungtų prie debesies, kurio vidujo vienos tarnybos yra sujungtomis su kitomis. Tarkim, čia pavaizduota, kad tarnyba „Zoho“ yra sujungta su Google. Tačiau ką jos veikia susijungusios viena su kita? Google prisijungimo duomenys padeda visiems norintiems naudotis „Zoho“ teikiamomis paslaugomis. Atsidarykite Zoho.com ir pamatysite nuorodą „Sign in using Google“, tai reiškia, kad galite prisijungti neregistruodami dar vieno vartotojo, užteks ir jūsų jau turimo.<br />
Tai yra tik vienas debesies panaudojimo principų, kitus teikiamus debesies privalumus ir pavyzdžius aptarsiu toliau šiame straipsnyje.<br />
<strong><br />
Debesų kompiuterijos tipai</strong></p>
<p><strong> </strong>Šiuo metu yra išskiriami du pagrindiniai debesų kompiuterijos tipai: Software as a Service(Programinė įranga, kaip paslauga) ir Infrastructure as a Service(Infrastruktūra, kaip paslauga). Šie du tipai skiriasi savo paskirtimi.</p>
<p><em>Programinė įranga, kaip paslauga(angl. SaaS)</em></p>
<p>SaaS, tai paslaugos tipas, kai programinės įrangos tiekėja suteikia licenziją ar visą programą vartotojui jos pareikalavus. Programos taip pat gali būti laikomos tiekėjo serveriuose.<br />
Turbūt visi esate girdėję apie „Google Docs“. <em>Docs </em>yra puikus SaaS pavyzdys. Jūs galite prisijungę prie savo Google paskyros naudotis biuro programų paketu, vos tik jums to prireikia. Taip pat, svarbus dalykas yra tai, kad programos, kartu su jūsų dokumentais yra laikomi Google serveriuose. Būtent dėl to, <em>Docs </em>yra pranašesnė už stacionarias programas, kad jums nereikia ieškoti kompiuterio su įdiegta programine įranga, bei nereikia dokumentų turėti su savimi kokioje nors laikmenoje, viskas ko jums reikia yra prieiga prie interneto.</p>
<p><em>Infrastruktūra, kaip paslauga(angl. IaaS)</em></p>
<p><em></em>Kitaip negu SaaS atveju, IaaS neapsiriboje vien tik programine įranga. IaaS yra bendra kompiuterių infrastruktūra. Šios paslaugos teikėjai suteikia galimybę tiek pasinaudoti jų technine įranga, tiek programine įranga, tiek visais kitais reikalingais kompiuteriniais resursais.<br />
Tokią paslaugą teikia Amazon, pavadinimu Amazon EC2(Amazon Elastic Compute Cloud). Ši paslauga, kaip jau minėjau apibrežime suteikia galimybę pasinaudoti Amazon teikiamais resursais už pinigus. Didžiulis šios paslaugos pranašumas yra tai, kad jūs galite bet kada padidinti arsumažinti vietos kiekį, priklausomai nuo jūsų paties poreikių.<br />
Ši paslauga labai naudinga programinės įrangos kūrėjams. Jums nebereikia galingo kompiuterio užtenka išsinuomoti resursus ir galite bandyti savo kuriamą programinę įrangą.</p>
<div id="stb-container" class="stb-container"><div class='stb-info-caption_box stb_caption' >Rytoj bus 2 dalis</div><div class='stb-info-body_box stb_body' >Antroje dalyje rasite informacijos apie su debesų kompiuteirja susijusius dalykus, tokius kaip: kaina, greitis, galimybė dirbti komandiškai ir t.t.</div></div>
<ul class="related_post"><li><a href="http://www.webpadange.lt/27/debesu-kompiuterijacloud-computing-3-dalis/" title="Debesų kompiuterija(Cloud computing) &#8211; 3 dalis">Debesų kompiuterija(Cloud computing) &#8211; 3 dalis</a> (7)</li><li><a href="http://www.webpadange.lt/08/google-wave-ateities-irankis-darbui/" title="Google Wave &#8211; ateities įrankis darbui!">Google Wave &#8211; ateities įrankis darbui!</a> (16)</li><li><a href="http://www.webpadange.lt/26/debesu-kompiuterijacloud-computing-2-dalis/" title="Debesų kompiuterija(Cloud Computing) &#8211; 2 dalis">Debesų kompiuterija(Cloud Computing) &#8211; 2 dalis</a> (2)</li><li><a href="http://www.webpadange.lt/31/google-taip-pat-pasitaiko-zmogisku-klaidu/" title="Google taip pat pasitaiko žmogiškų klaidų">Google taip pat pasitaiko žmogiškų klaidų</a> (2)</li><li><a href="http://www.webpadange.lt/31/google-vaizdu-paieska-ieskok-pagal-dydi/" title="Google vaizdų paieška &#8211; ieškok pagal dydį">Google vaizdų paieška &#8211; ieškok pagal dydį</a> (1)</li></ul>]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>http://www.webpadange.lt/25/debesu-kompiuterijacloud-computing-1-dalis/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>2</slash:comments>
		</item>
	</channel>
</rss>
<!-- WP Super Cache is installed but broken. The path to wp-cache-phase1.php in wp-content/advanced-cache.php must be fixed! -->