Web Padangė || Edvinas Stonikas » Internetas

Statistikos pagrindai – iCentras.lt

Edvinas Stonikas — Wed, 25 Nov 2009 17:46:23 +0000

Na štai, atėjo metas atsinaujinti apžvalgų rubrikai. Prisipažinsiu ir pats buvau pamiršęs, kad ji egzistuoja. Tačiau vos tik sulaukęs laiško iš iCentras.lt prisiminiau ją ir nusprendžiau nieko nelaukdamas ją atnaujinti.

Pagrindinė statistika vienu paspaudimu

Paprasta ir pasiekiama vienu paspaudimu, tai svarbiausias iCentro bruožas. Visa statistika(išskyrus WhoIs informaciją) yra pateikiama viename puslapyje, todėl nereikia lakstyti po korteles ar norint sužinoti kažką kito lakstyti iš vienos puslapio dalies į kitą. Iš tiesų informacijos gausa šis tinklapis taip pat nepasižymi, jame galima rasti viso labo: Pagerank, Alexa reitingą, puslapio amžių, IP adresą, parodymų skaičių per dieną, WhoIS, galima uždarbį ir apytikslę kainą.

Tokios informacijos pilnai gali pakakti mažiau tinklapių kūrimu ir SEO besidomintiesiems. Ji padės susiorientuoti apytiksliuose tinklapio duomenyse. Gilesnių SEO įžvalgų ar tikslesnių rezultatų nepateiks. Žinoma, tokia informacija gali būti renkama apie savo konkurentus ar kitų kūrėjų tinklapius, prie kurių priėjimo pats neturite.

Taip pat man kaip naudotojui labai įdomu pasirodė, kaip iCentras skaičiuoja uždarbio ir puslapio vertes. Galbūt jie remiasi savo išvestu parodymų per dieną skaičiumi, na bet apie tai daugiau galėtų pakomentuoti tik patys tinklapio autoriai.

Taip pat labai patikęs dalykas yra trumpi paaiškinimai. Užėjus ant kiekvieno statistikos rodiklio iššoka nedidelė lentelė paaiškinanti kiekvieno rodiklio prasmę ir reikšmę. Internete naujam žmogui tai padės puikiai susiorientuoti šiuose statistikos rodmenyse.

Ateities perspektyva – naujų metodų paieškos

Iš tiesų pati Google vis dažniau kalba apie Pagerank atsisakymą ir pataria mažiau kreipti dėmesį į jį. Todėl patarčiau tinklapio autoriams paieškoti naujų įkvėpimo šaltinių ir pradėti koncentruotis į naujus statistikos rinkimo būdus. Galbūt pradėti kurti raktažodžių surinkimo algoritmus, gal surinkti statistiką kelintoje vietoje paieškos rezultatuose tinklapis yra pagal norimus raktažodžius. Iš tiesų statistika nearti dirvonai, todėl vertėtų labai rimtai pasukti galvą, jeigu žiūrima į šį projektą rimtai.

Taip pat dar vienas man nepatikęs dalykas yra pats pirmasis puslapis. Jame pakaitomis keičiasi informacija kas tai yra Alexa ir Google Pagerank. Bandžiau perskaityti kas tuose teksteliuose yra rašoma, tačiau kantrybė greit trūko ir mečiau šitą mintį. Esmė labai paprasta: informacija keičiasi per greitai ir to keitimosi neįmanoma niekaip pristabdyti. Vertėtų kūrėjams susimastyti apie rankinio keitimo galimybę arba prailgintą keitimosi laika. Su dabartiniu greičiu, turbūt tik greičiausiai skaitantys žmonės spės viską perskaityti iš pirmo karto.

Nuoroda dar kartą: iCentras.lt

Google Wave – ateities įrankis darbui!

Edvinas Stonikas — Sun, 08 Nov 2009 14:57:35 +0000

Pribrendo laikas ir man pristatyti Google Wave. Pristatyti ją tokią, kokią matau aš, kaip ją naudoju kasdien ir ką norėčiau ten pamatyti rytoj. Prisipažinsiu, dar iki šiandien skundžiausi, kad nesuprantu kam jis reikalingas, kokio velnio turėčiau juo naudotis kasdien ir tiesiog naudojausi kaip chat’u su kitais Wave vartotojais.

Tačiau šiandien man atsivėrė akys. Šiek tiek paieškojus informacijos apie Google robotus, gadgetus ir kitus žaislus supratau vieną – ateityje man nereiks nieko, užteks Wave. Ir ištikrųjų, kam man reikia Twitter, kai Google Wave aš turiu Tweety ir viską matau tiesiog vienoje bangoje? Kam man reikia WordPress administracinės sąsajos, kai aš viską galiu daryti tiesiai Wave(Deja, šis įrašas yra rašomas ne iš Wave, nes Wave įrašus gali matyti tik jau turintys Wave paskyras. Kadangi nenoriu diskriminuoti skaitytojų rašau iš WordPress )? Man nebereikia ir Google Reader, RSSybot gali skaityti mano RSS ir reikalingus puslapius atverti tiesiog toje pačioje bangoje. Taigi, pradedu plačiąją apžvalgos dalį.

Bendravimas ir bendradarbiavimas – viena banga šen, viena ten

Ir išties, pažiūrėkime į tai kokie įrankiai labiausiai paplitę šiandien: el.paštas ir Skype(ar panašūs IM). El. paštas iš dalies nepatogus, nes žinučių pristatymas užima truputį laiko, nėra realaus laiko bendravimo ir tiesioginio bendravimo. Visos žinutės nėra susijusios viena su kita, na gerai galime cituoti žinutę į kurią atsakome, bet tai nėra visiškai patogu. Tuo tarpu Skype(pripažinkime, tai turbūt pats populiariausias IM) turi bėdą: jis negali pristatyti žinučių, kai nėra prisijungusio vartotojo. Nėra galimybės žinutes išdėlioti šakomis. Linux operacinėje sistmeoje, net nėra Skype plėtinių.

Tuo tarpu Wave taiso šiuos minusus ir sujungia dviejų populiariausių sistemų pliusus į vieną vietą ir taiso jų minusus. Žinučių pristatymas vyksta realiu laiku, galima atsakyti tiesiogiai į žinutes, galima vienoje bangoje labai patogiai bendrauti keliems asmenims(šiuo metu didžiausia banga kurioje dalyvauju turi 15 žmonių, jokio chaoso, bendravimas vyksta patogiai), žinutės pagal atsakymą išsiskirsto į šakas ir padeda patogiai sekti temas, galima kai kurias žinutes nuslėpti nuo kitų vartotojų ir palikti matomas tik kai kuriems, net jei ir nėra vartotojo online mūsų žinutės juos pasieks vos tik prisijungusius.

Suprantu, kad išvardinau visiems jau puikiai žinomas Wave savybes. Tačiau kai pats jas išbandai tai ir skamba šiek tiek kitaip. Ir labia svarbu rya tai, kad čia tik viršūnėlės. Tai tik pati pradžia bendravimo patogumo didinimui. Bet juk turim ir didžiules bendradarbiavimo galimybes. Jeigu kalbame apie bendrą dokumento ar plano ruošimą, nebereikia siūlyti: žinai, man nepatinka tas, pakeisk. Jeigu matai kas tau nepatinka ar esi įsitikinęs, kad tai reikia pakeisti gali tai padaryti pats. Žinučių redagavimo teisės tau suteiktos maksimalios, gali keisti ne tik savo, bet ir visų bangos dalyvių žinutes. Taip bendras planas tampa tikrai bendru, patogiai dėliojamu ir atitinkančiu šiandienos darbo poreikius.

Tačiau tekstinė informacija nėra vienintelis dalykas, kuriuo mes galime dalintis. Kraukite kelionių fotografijas, darbo grafikus, OpenOffice Calc lenteles ir visus kitus failus kurių jums reikia. Vos tik juos įkelsite kiti bangos galyviai juos pamatys tuoj pat, galės redaguoti nuotruakų pavaidnimus ar kitus dalykus.

Visa media tilps vienoje vietoje. Jau galite pamiršti nuotraukų talpinimą Picasoje, bendravimą Skype ir el.paštu. Dar neįtikinau, kad kitų tarnybų laukia neišvengiama mirtis? Jeigu ne, prašom skaityti toliau: pasakojimą apie Google Wave praplėtimo galimybes.

Robotai užkariauja darbo vietas – džiaukimės, ateina poilsio dienos

Kiečiausias iš visų Wave dalykų yra robotai ir gadgetai. Jeigu ankstesnėje dalyje mes kalbėjome tik apie tiesioginį bendravimą, dabar galime pakalbėti ir apie kitas paslaugas. Jau pačioje įrašo pradžioje suminėjau keletą robotų, kuriuos naudoju šiandien! O šiandiena tik pati Wave pradžia, banga dar tik auga ir tik po truputį virsta tikru cunamiu. Kiekvienas naujai sukurtas robotas ją vis didiną ir stiprina bangos griaunamąją jėgą.

Iš esmės robotai suteikia galimybę atlikti norimus darbus vienoje vietoje – Google Wave. Dar rugsėjį Džiugas labai aiškiai iškėlė didžiulę problemą, kurios sprendimo būdo nebuvo. Ta problema: komentarų sekimas iš visų tinklaraščių kuriuos komentuoji. Kodėl sakau nebuvo? Juk lyg ir nauja tarnyba dar neatsirado. Tačiau, šioje srityje aš matau plačias pritaikymo galimybes su Google Wave ir robotais – jau dabar galima tiesiai į Blogger ar WordPress talpinti įrašus iš Wave. Bet juk kartu su visa banga įraše atsikelia ir komentavimo, atsakymo, redagavimo galimybės. Taigi viskas ko reiks, bus viena Wave paskyra ir viskas. Iš paties WordPress galėsime išmesti komentarų funkciją, ji bus tiesiog nebereikalinga. Juk tai ir išsprendžia problemą: visos vietos kuriose mes pakomentuosime atsiras bangų sąraše, kurį galima labai patogiai valdyti: nebeįdomias bangas su komentarais kelti į archyvą, reikalingas sužymėti žymomis ir taip palikti, gal kada prireiks.

Lygiai taip pat bus galima pamiršti ir visą WP administracijos sąsają. Tiek įrašus rašyti, tiek komentarus skaityti mes galėsime Google Wave ir nebereiks tikrinti kiekvieną dieną savo tinklaraščio. Ar nepatogu?

Lygiai taip pat galima susinaikinti ir tiesioginio bendradarbiavimo galimybę su Twitter, el. paštu ir kt. Jau dabar Twitter galima pakeisti su Tweety ir visą srautą matyti vienoje bangoje, bei lygiai taip pat puikiai rašyti žinutes į Twitter. Su el.paštu lygiai tas pats(jeigu jis išvis dar bus reikalingas). Šiandieniniai robotai jau leidžia siųsti el. laiškus tiesiai per bangą. Nemeluosiu, funkcionalumo jiems dar tikrai trūksta. Tweety neturi atsakymo galimybės. Kai el. laiškai yra rašomi su Emaily, jūsų adresatas negali jums atsakyti tiesiai į laišką. Tačiau juk tai dar tik pati ankstyviausia stadija, galimybės vis plečiasi, robotai yra tobulinami ir jų funkcijų kokybė vis gerėja.

Labai svarbu yra ir tai, kad vartotojams viskas taps dar paprasčiausiai. Jeigu dabar norint žinoti visas tarnybas ir išmanyti jų sąsaja reikia nemažai žinių, su Google Wave užteks vienos sąsajos ir mokėjimo susirasti reikalingus robotus. Pastarasis variantas yra tikrai patogesnis, jau nekalbant apie žymiai mažesnes laiko sąnaudas. Tiesiog nebereiks lakstyti per keletą puslapių, turėsime vieną pagrindinį.

Keli robotai dabartiniams Wave naudotojams

Kad visa tai nebūtų tik tušti žodžiai, noriu papasakoti plačiau apie kelis robotus, kuriuos jau naudoju šiandien ir kurie jau dabar įprasmina Google Wave. Su šiais robotais galima išnaudoti dalį Google Wave galimybių ir atlikti pagrindinius darbus tiesiog bangose.

Codebot Šis robotas skirtas visiems programuotojams. Pagrindinė jo paskirtis yra kodo nuspalvinimas. Norėdami pasinaudoti šiuo robotu į savo kontaktus pridėkite: codebot-wave@appspot.com . Kai kitą kartą bangoje rašysite kodą, prieš rašydami kodą pridkėite Codebot prie bangos dalyvių ir kodo pradžioje pridėkite žymą , o pabaigoje .
Emaily
Emaily yra tikrai ganėtinai prastai veikiantis el.pašto klientas, tačiau elementariausiai funkcijai atlikti(laiškams tiesiai iš Wave siųsti) jis yra tinkamas. Norėdami siųsti laiškus pridėkite į savo kontaktus šį adresą emaily-wave+vartotojas+domenas.com@appspot.com . Jeigu tarkim jūsų adresato adresas yra: draugas@manotikrasdraugas.lt, tai į kontaktus pridėkite vartotoją emaily-wave+draugas+manotikrasdraugas.lt@appspot.com. Kai norėsite siųsti laišką, sukurkite naują bangą, pridėkite prie jos Emaily, parašykite pirmoje žinutėjė laišką ir spauskite Done. Svarbiausia, kad prieš nuspaudžiant Done, Emaily jau būtų pridėtas į bangą. Didžiulis minusas yra tai, kad šiuo metu jūsų adresatas dar negali atsakyti į laišką siųstą iš bangos.
RSSybot
Jeigu skaitote nedaug RSS srautų ir jums nėra reikalingos plačios skaityklės glaimybės, vietoj RSS skaityklės galite naudoti tiesiog RSSybot. Į savo kontaktus pridėkite rssybot@appspot.com. Kai norėsite juo pasinaudoti tiesiog pridėti RSSybot į naują bangą ir iššokančiame langelyje įveskite norimo skaityti RSS adresą. Šis robotas susirinks visą RSS srautą, o kai norėsite perskaityti pilną tinklaraščio įrašą tiesiog sraute reiks nuspausti Open mygtuką ir visas tinklaraštis kurio įrašą skaitote atsivers pačioje bangoje. Jį uždaryti galėsite Close mygtuko paspaudimu.
Tweety
Šis robotas kol kas man atrodo pats naudingiausias. Su jo pagalba galite skaityti visą Twitter srautą ir patys įkėlinėti žinutes. Norėdami naudoti Tweety į kontaktus pridėkite: tweety-wave@appspot.com. Sukurkite naują bangą, pridėkite Tweety ir jis jums toliau paaiškins, ko reikia naudojimui. Deja, susidūriau su viena Tweety problema: negalima iš bangos atsakyti tiesiai į žinutę. Galimas tik @vartotojas variantas, o ne reply į kurią nors žinutę.

Štai ir viskas, kol kas tiek žinių iš Google Wave stovyklos. Nujaučiu, kad ši kol kas dar maža banga virs į tikrą nesustabdomą cunamį, kuriam galės pasipriešinti tik labai rimtas ir stiprus konkurentas. Vistik tikiuosi šis įrašas buvo naudingas ir Jums taip pat padėjo atrasti Google Wave prasmę ar bent jau ateities perspektyvas. Gal kokių nors robotų ar gadget’ų galite pasiūlyti jūs patys?

Kritikams: Ne, už šį įrašą man niekas nemokėjo, tiesiog esu susižavėjęs tuo ką atradau šįryt ir mano susižavėjimas vis dar neblėsta.

Debesų kompiuterija(Cloud computing) – 3 dalis

Edvinas Stonikas — Mon, 27 Jul 2009 19:38:04 +0000

Šiandien sulaukėte, trečiosios ir paskutinės straipsnių ciklo „Debesų kompiuterija“ dalies. Joje kalbama apie dabartinį praktinį pritaikyma ir galimas ateities perspektyvas.

Dabartiniai debesų kompiuterijos pritaikymo pavyzdžiai

Manau, kad jau pakankamai papasakojau apie teorinę debesų kompiuterijos dalį ir jos privalumus. Dabar atėjo metas plačiau papasakoti apie jau įvykdyta praktinį debesų pritaikymą.

Google Apps

Turbūt, visiems geriausiai žinomas pavyzdys yra Google Apps. Šis programinės įrangos paketas suteikia daugybę galimybių vartotojams. Bene dažniausiai naudojama Google Apps paslauga yra GMail. Ši pašto tarnyba pasižymi savo patikimumu, greitaveika, didele talpa, nemažu plėtinių skaičiumi.
Priregistruodami vieną paskyrą Google jūs taip pat gaunate daugybę kitų Google Apps paslaugų:
Google Docs – tai jau ne kartą mano minėtas pavyzdys. Docs tai puiki biuro programų alternatyva, su kuria galėsite patogiai kurti reikalingus dokumentus. Tiek rašyti tekstinius dokumentus, kurti lenteles, bei žinoma sudarynėti pristatymus.
iGoogle – tai dar vienas labai puikus, bet mažai paplitęs Google įrankis. Šio įrankio pagalba jūs galite susikurti savo individualų namų puslapį, jame susidėlioti kokį tik norite turinį ir kokia tik norite tvarka.
Google Calendar – patogaus kalendoriaus paslauga. Šis įrankis puikiai tiks tiems, kas mėgsta sužymėti visą savo dienotvarkę kalendoriuje ir nori tiksliai žinoti, ką ir kada yra suplanavęs. Visi Calendar grafinė sąsaja yra labai paprasta ir jokiam naujokui neturėtų iškilti problemų ja naudojantis.
Google Reader – RSS srautų skaitytuvas. Reader pagalba jūs galėsite patogiai susidėti visus RSS srautus į vieną vietą, suskirstyti juos į kategorijas. Paprasta Reader sąsaja leis greitai perprasti sistemą ir negaišti laiko aiškinantis kur glaima rasti papildomas funkcijas.
Tai dar nėra visos Google Apps suteikiamos galimybės. Jeigu norite daugiau sužinoti apie Google Apps galimybės, eikite adresu: www.google.com/apps

New York Times

Galbūt tai ir nėra įdomiausias pavyzdys, tačiau jis labai puikiai parodo debesų kompiuterijos pranašumus. NY Times redakcija nusprendė internete patalpinti ir suteikti nemokamą prieigą prie daugybės metų laikraščio archyvo ir tam jie nesunaudojo nei bito savo resursų. Jie tai padarė naudodamiesi mano jau minėta Amazon EC2. Jie išsinuomavo Amazon teikiamus resursus ir taip už nedidelę kainą suteikė puikią paslaugą savo vartotojams.
Visa tai buvo padaryta naudojantis debesų kompiuterijos pagrindu.

iCloud.com

Pasiekėme mano nuomone patį įdomiausia šiuo metu egzistuojantį debesų kompiuterijos pavyzdį. iCloud.com suteikia nemokamą nutolusį darbalaukį. Jums užtenka užsiregistruoti ir gausite prieigą prie nutolusio darbalaukio. Ką jūs ten galėsite veikti? Galėsite atlikti beveik visas jums reikalingas kasdienes funkcijas.
Galėsite kurti biuro dokumentus, naudotis kalendoriumi, pašto programa ir atlikti daugelį kitų reikalingų darbų.
Kitaip negu Google Apps atžvilgiu, iCloud.com nėra tik programinės įrangos rinkinys. Naudodamiesi iCloud.com jūs gausite atskirą darbalaukį, kurio išvaizda ne daug kuo skiriasi nuo Windows grafinės sąsajos. Galėsite komfigūruoti darbalaukio foną, spalvas ir nemažą dalį išvaizdos. Programos taip pat yra išvaizdžios ir yra įdiegti visi darbui su nuotraukomis, muzika reikalingi įrankiai.
Deja, tačiau ši paslauga kol kas yra tik bandomojoje stadijoje. Todėl ji kol kas pilnai palaiko tik Internet Explorer naršyklę, taip pat yra įdiegtas dalinis naršyklės Firefox palaikymas. Pats bandžiau šią paslaugą su naršykle Firefox ir galiu pasakyti, kad viskas veikia gerai, tik naudojantis Firefox grafinė sąsaja tampa kiek lėtesne.
Svarbiausia, kad visa tai nieko nekainuoja. Beje, failų talpinimui jums bus suteikti 3GB vietos, kas mano nuomone pagrindiniams dokumentams yra tikrai pakankmai, juolab, kad programinė įranga nėra įskaičiuojama į šią vietą.

Debesų kompiuterijos perspektyvos

Kokios yra debesų kompiuterijos perspektyvos mes galime tik paspėlioti.
Neseniai, teko skaityti, kad viena žaidimų kompanija planuoja per artimiausius keletą metų perkelti žaidimus iš vartotojų kompiuterių į savo serverius. Kai tai arodytų praktiškai? Šiuo metu tai įsivaizduojama taip: jūs apsilankote žaidimų kompanijos tinklapyje, ten nusprendžiate kurį žaidimą norite žaisti, nusiperkate žaidimo licenciją, gaunate prisijungimo duomenis. Gavę prisijungimo duomenis parsisiunčiate reikalingą nedidelę programėlę, kurios pagalba jūsų darbas bus sinchronizuojamas su žaidimu serveriu.
Kokia iš to nauda? Vienas svarbiausių dalykų yra tai, kad tokiu atveju jums nebebus reikalingas galingas kompiuteris. Visos žaidimui reikalingos operacijos bus atliekamos žaidimo serveryje, o jums užteks geros interneto linijos priimti žaidimo vaizdui ir siųsti valdymo komandoms.
Tačiau čia susiduriama su didžiausia debesų kompiuterijos pritaikymo problema. Ji iškyla visų sričių debesų kompiuterijos pritaikymui. Tai yra didžiulis resursų kiekis. Jums kaip namų vartotojui resursai beveik nebebus reikalingi, tačiau paslaugų tiekėjui reikės didžiulio kiekio resursų. Visa tai atsiremia į didelį finansų poreikį. Įdomu kokio dydžio pradinio kapitalo reiktų norint sukurti pilnai funkcionuojantį debesų kompiuterijos tinklą ir suteikti galimybe naudotis juo dideliam kiekiui vartotojų.
Jau dabar Google yra padariusi kažką panašaus, tačiau tai dar nėra pilnas išpildymas. Debesų kompiuterija turėtų suteikti galimybę naudotis tokiomis ir dar geresnėmis paslaugomis, kaip iCloud.com.
Kokia mūsų laukia ateitis debesų kompiuterijos pritaikyme 2010 metais, niekas nežino. Kompiuterinės technologijos, ypač besisiejančios su internetu tobulėja ir kinta labai greitai. Kas taps nauju rinkos lyderiu ir sugebės geriausiai patenkinti rinkos poreikius taip pat niekas nežino. Tačiau kol kas, man atrodo, kad naujasis lygeris privalės integruoti debesų kompiuterijos sprendimus, pasirūpinti savo sistemos lankstumu ir plačiu jos pritaikymu.

Debesų kompiuterija(Cloud Computing) – 2 dalis

Edvinas Stonikas — Sun, 26 Jul 2009 14:48:39 +0000

Pirmoji dalis

Pirmojoje šio straipsnių ciklo dalyje galite rasti informacijos apie debesų kompiuterijos tipus.

Greitis

Tikrai ryškus debesų kompiuterijos pliusas yra jos greitis. Priešingai negu namų kompiuterio atveju, jūsų neribos jokie „geležies“ trūkumai. Šiuo metu kalbama apie tokį pritakymą, kad vos prispaudus reikalui jūs galite pervesti papildomą sumą savo paslaugos tiekėjui ir jus tuojau pat pridės reikiamą kiekį galimybių jūsų paskyrai.
Vienintelis faktorius ribojantis jūsų kaip vartotojo galimybes yra interneto greitis. Kadangi visi duomenys iš serverių yra siunčiami interneto ryšiu, jums tektų turėti interneto liniją tenkinančią jūsų poreikius. Tam, kad būtų galima išvengti šios problemos kompiuterių valdymą stengiamasi kuo labiau supaprastinti ir visas komandas siųsti nedideliais XML failais, kad vartotojui užtektų parsisiųsti tik vaizdą.
Kalbant apie debesų kompiuterija platesne prasme, netik kaip apie nutolusį darbalaukį, galima paminėti, kad debesų kompiuterija vistiek suteikia didesnį naudojimosi greitį. Jums nebereikia kurti atskirų paskyrų visose tarnybose kuriomis jūs naudojatės, užtenka turėti vieną(šiuo metu labiausiai yra paplitusi Google integracija) vartotojo paskyrą ir atsivers galimybės naudotis didžiuliu kiekiu įvairių interneto tarnybų.

Kaina

Didžiulis kiekis debesų kompiuterijos paslaugų yra nemokamos, tai jau yra pliusas. Tačiau pakalbėkime apie ateityje, tikriausiai būsiančias apmokamas paslaugas.
Pagrindinai du, brangiausiai apmokami dalykai yra: programinė ir techninė įranga.
Kadangi dar yra labai mažai programinės įrangos, kaip paslaugos pavyzdžių(ir jie visi nemokami) labai sunku kalbėti apie jos apmokėjimo būdus. Tačiau, bent jau dabar yra planuojami naudoti du mokėjimo būdai: abonentinis mokestis arba licencija visam laikui. Pastarasis atvejis niekuo nesiskiria nuo dabartinio apmokėjimo, taigi jo čia neaptarsime.
Tačiau abonentinio mokesčio atvejis atveria labai puikias programinės įrangos apmokėjimo galimybes. Jeigu plačiai paplistų šis atvejis, jums nebereiktų mokėti didžiulės kainos už programinę įrangą kurios jums gali vėliau neprireikti. Tarkim, jums staiga prireikia sukurti pristatymą verslo susitikimui, tačiau neturite tam skirtos programinės įrangos. Abonentinis mokestis padės jums išsisukti nuo pilnos programinės įrangos kainos, jums užteks tik „išsinuomoti“ programos licenciją tam laikui, kuriam ši programa jums yra reikalinga. Taip bus galima sutaupyti nemažai pinigų, taip pat nešvaistyti pinigų jums nebereikalingiems produktams.
Kai kalbama apie debesų kompiuteriją ir paliečiamas techninės įrangos apmokėjimas, visada kalbama tik apie vieną variantą: abonentinį mokestį. tai yra didžiulis privalumas visiems vartotojams. Jums nebereikės mokėti už techninę įrangą kuri jums nereikalinga. Tereiks mokėti tik už tokį kiekį resursų ir tik tą laiką, kol jis jums reikalingas.
Tarkime, jums šiuo metu kompiuteris reikalingas tik darbui. Apsilankę debesų kompiuterijos paslaugas teikiančios kompanijos puslapyje jūs užsisakote nedidelį kiekį techninės įrangos resursų. Ir naudojatės jais tol, kol jie jums reikalingi ar tenkina jūsų reikalavimus. Galbūt po poros mėnesių, jūs sugalvosite, kad norite pažaisti nuaujausią NHL žaidimo versiją. Savo paskyroje užsisakote didesnes galimybes, sumokate paslaugos tiekėjui ir jūs jau galite žaisti naujausius žaidimus, sumokėję vos keletos ar keliolikos litų mokestį.
Toks apmokėjimo būdas, netik yra žymiai pigesnis, bet ir leidžia jums nesukti galvos dėl įrangos, viskas ko jums reikia, tik nurodyti reikiamą kiekį resursų.

Platus platformų palaikymas

Dabartiniai debesų kompiuterijos pavyzdžiai pasižymi plačiu platformų palaikymo. Kokia iš to nauda jums?Tai reiškia, kad jūs savo kuriamais dokumentais galėsite naudotis visuose kompiuteriuose. Nesvarbu kokia operacinė sistema bus įdiegta jūsų naudojamama kompiuteryje, jūs vistiek galėsite ir toliau naudotis savo dokumentais ir jums reikalingomis nutolusiomis programomis.
Taip yra dėl serverio programinės įrangos. Kadangi visa programinė įranga ir dokumentai yra talpinami serveryje, jums nebūtina turėti reikiamą programinę įrangą, visu tuo pasirūpina serverio administratorius.

Komandinis darbas

Šis punktas įpatingai svarbus turėtų būti visiems, kuriems universitete, mokykloje ar darbe dažnai tenka daryti komandinius darbus.
Naudojantis debesų kompiuteryje galima labai patogiai dirbti komandinį darbą naudojantis tuo pačiu dokumentu.
Tarkim naudojant Google Docs programų paketą, vienu metu su vienu dokumentu gali dirbti iki 20 žmonių. Kiekvienas jų galės gyvai matyti kurias dokumento vietas redaguoja kiti. Taip pat naudojantis integruotas greitojo susirašinėjimo programos pagalba galima aptarti kiekvieną pakeitimą. Tai tikras išsigelbėjimas kai reikia paruošti bendrą darbą. Atskirai pasiskirstyti dalis ir išlaikyti vientisumą yra labai sunku, o kartu redaguojant dokumentą šis darbas labai supaprastėja.

Lengvas darbo atlikimas

Dar vienas kasdieniam vartotojui klausimas yra darbo sudėtingumas. Naudojantis debesų kompiuterijos ir nutolusio darbalaukio paslaugomis darbas labai supaprastėja. Visų pirma, jums visiškai nereikia rūpintis programinės ir techninės įrangos priežiūra. Visa įranga pasirūpina tos srities specialistas, jums užtenka pranešti apie klaidas ar iškylančius keblumus.
Taip pat jums nereikia rūpintis iš kur gauti reikalingą programinę įranga, visa reikalinga įranga jau būtų įdiegta jūsų naudojamoje paskyroje, ar jums tereiktų ją pasirinkti iš visų programų sąrašo.
Vienintelis dalykas kurį jums reiktų išmanyti: pačios programos naudojimas. Tačiau šiomis dienomis, kai programų grafinės sąsajos yra vis labiau supaprastinamos, su tuo problemų neturėtų iškilti.

Rytoj bus trečioji dalis

Trečiojoje dalyje galėsite rasti informacijos apie tai, kokių šiuo metu galima rasti debesų kompiuterijos pritaikymo pavyzdžių, bei jos perspektyvas.

Debesų kompiuterija(Cloud Computing) – 1 dalis

Edvinas Stonikas — Sat, 25 Jul 2009 10:09:40 +0000

Jaučiu pareigą visų pirma paaiškinti, kodėl pasirinkau lietuvišką atitikmenį „debesų kompiuterija“. Mano nuomone terminas „debesų kompiuterija“ tiksliausiai atspindi savo angliškąjį atitikmenį.
Kas tai yra?
Tikriausiai nesuklysiu pasakydamas, kad debesų kompiuterija yra naujausia mada IT pasaulyje. Nuo paprastosios kompiuterijos ji skiriasi savo integracija. Visi kompiuteriai ar serveriai kurie yra prijungti prie debesies savo veikimu yra integruoti ir pritaikyti kitų naudojimui. Naudojantis debesies pagalba galima savo dokumentus laikyti kitoje pasaulioje pusėje, tačiau vos prireikus juos atsidaryti, bet kuriame kompiuteryje turinčiame prieigą prie interneto.
Geriausias pavyzdys yra ši iliustracija:

Šaltinis: en.wikipedia.org

Čia jūs matote „daugybę“ kompiuterių prijungtų prie debesies, kurio vidujo vienos tarnybos yra sujungtomis su kitomis. Tarkim, čia pavaizduota, kad tarnyba „Zoho“ yra sujungta su Google. Tačiau ką jos veikia susijungusios viena su kita? Google prisijungimo duomenys padeda visiems norintiems naudotis „Zoho“ teikiamomis paslaugomis. Atsidarykite Zoho.com ir pamatysite nuorodą „Sign in using Google“, tai reiškia, kad galite prisijungti neregistruodami dar vieno vartotojo, užteks ir jūsų jau turimo.
Tai yra tik vienas debesies panaudojimo principų, kitus teikiamus debesies privalumus ir pavyzdžius aptarsiu toliau šiame straipsnyje.

Debesų kompiuterijos tipai

Šiuo metu yra išskiriami du pagrindiniai debesų kompiuterijos tipai: Software as a Service(Programinė įranga, kaip paslauga) ir Infrastructure as a Service(Infrastruktūra, kaip paslauga). Šie du tipai skiriasi savo paskirtimi.

Programinė įranga, kaip paslauga(angl. SaaS)

SaaS, tai paslaugos tipas, kai programinės įrangos tiekėja suteikia licenziją ar visą programą vartotojui jos pareikalavus. Programos taip pat gali būti laikomos tiekėjo serveriuose.
Turbūt visi esate girdėję apie „Google Docs“. Docs yra puikus SaaS pavyzdys. Jūs galite prisijungę prie savo Google paskyros naudotis biuro programų paketu, vos tik jums to prireikia. Taip pat, svarbus dalykas yra tai, kad programos, kartu su jūsų dokumentais yra laikomi Google serveriuose. Būtent dėl to, Docs yra pranašesnė už stacionarias programas, kad jums nereikia ieškoti kompiuterio su įdiegta programine įranga, bei nereikia dokumentų turėti su savimi kokioje nors laikmenoje, viskas ko jums reikia yra prieiga prie interneto.

Infrastruktūra, kaip paslauga(angl. IaaS)

Kitaip negu SaaS atveju, IaaS neapsiriboje vien tik programine įranga. IaaS yra bendra kompiuterių infrastruktūra. Šios paslaugos teikėjai suteikia galimybę tiek pasinaudoti jų technine įranga, tiek programine įranga, tiek visais kitais reikalingais kompiuteriniais resursais.
Tokią paslaugą teikia Amazon, pavadinimu Amazon EC2(Amazon Elastic Compute Cloud). Ši paslauga, kaip jau minėjau apibrežime suteikia galimybę pasinaudoti Amazon teikiamais resursais už pinigus. Didžiulis šios paslaugos pranašumas yra tai, kad jūs galite bet kada padidinti arsumažinti vietos kiekį, priklausomai nuo jūsų paties poreikių.
Ši paslauga labai naudinga programinės įrangos kūrėjams. Jums nebereikia galingo kompiuterio užtenka išsinuomoti resursus ir galite bandyti savo kuriamą programinę įrangą.

Rytoj bus 2 dalis

Antroje dalyje rasite informacijos apie su debesų kompiuteirja susijusius dalykus, tokius kaip: kaina, greitis, galimybė dirbti komandiškai ir t.t.

Internetas – vis dar tarp patikimiausių šaltinių

Edvinas Stonikas — Sun, 12 Jul 2009 20:02:59 +0000

Tyrimų bendrovė Nielsen neseniai paskelbė savo apklausos „Kokiais reklamos šaltiniais labiausiai pasitikima“ rezultatus. Tyrime aiškiai matosi, kad vis dar patikimiausiais šaltiniais išlieka: draugų nuomonė, vartotojų nuomonė internete, tinklapiai. Puikiai matosi, kad tendencijos išlaikomos tos pačios ir iš esmės šioje rinkoje nelabai kas nors keičiasi.

Labai malonu girdėti, kad žmonės vis dar pasitiki internetu, kaip informacijos šaltiniu. Tai reiškia, kad tinklaraščių autoriai(juos priskirčiau antrąjai kategorijai) visuomenėje vis dar nėra laikomi susitepusiais ir jų nuomonė išlaiko patikimumą. Šaunu.

Tačiau mane šiek tiek nustebino, kad televizija lenkia paieškos sistemų reklamas. Juk dažniausiai reklamos paieškose būna susijusios su ieškomu turiniu, o televizijoje rodoma viskas iš ko tik gaunami užsakymai. [via Lifehacker]

Beje, būtų įdomu sužinoti kokiais informacijos šaltiniais labiausiai pasitikite Jūs:

The Winning Way – nemokama marketingo knyga

Edvinas Stonikas — Thu, 02 Jul 2009 20:21:56 +0000

Šiandien internete pavyko rasti nuorodą į tikrai puikią nemokamą knygą apie marketingą. Knygos autorius skelbia, kad knygoje bus pristatyta 500 veikiančių marketingo strategijų, galinčių jums padėti. Visos šios idėjos sutalpintos į 118 puslapių arba ~30000 žodžių. Kadangi knygos apimtis tokia nedidelė idėjos nėra išplėtojamos ir pateikiami tik apgrindiniai principai. Tačiau tuo neapsiriboja, norintiems apie tam tikrus principus sužinoti daugiau apteikiamas nemažas kiekis nuorodų.

Pagrindinės knygoje pateikiamos temos yra: tinklapių kūrimas, elektroninė komercija, SEO, tinklaraščiai, nuorodų „statymas“(link building), mokamos paieškos, PPC, socialiniai tinklai, partizaninis marketingas.

Deja, pats visos knygos dar nespėjau perksaityti, tik ją „perverčiau“. Iš esmės revoliucinių idėjų rasti nepavyko, tačiau radau ne vieną dar nežinomą idėją kuri gali praversti tolimesniai praktikai ir darbui. Knygos autorius meta šiokį tokį iššukį visiems, kurie laiko save visažiniais ir mano, kad yra tikri marketingo specialistai: jeigu jums nepavyks rasti bent 3 naujų idėjų šioje knygoje autorius pažada sumokėti 50$ tiesiai į jūsų PayPal sąskaitą už sugaištą laiką.

Kalbant apie tai, kad pateikiamas platus ratas idėjų galėčiau pasakyti, kad tikrai vertą ją parsisiųsti, juk nieko nekainuoja, o turėdami laisvo laiko ir ją paskaitinėdami galbūt rasite tikrai naudingos informacijos savo darbui. Viskas ką reikės padaryti, tik užsisakyti autoriaus naujienlaiškį(kurio žinoma, bus galima iškart atsisakyti).

Parsisiųsti knygą galite čia.

Tiems, kuriems nepavyko rasti 3 naujų idėjų reikia nueiti į kontaktų puslapį ir susisiekti su autoriumi.

Nusipirk įdomų domeną – Domai.nr

Edvinas Stonikas — Mon, 04 May 2009 17:45:59 +0000

Turbūt visi esate matę tokius įdomius domenus, kaip del.icio.us ar last.fm. Kuo jie įdomūs? Na mane jie domina tuo, kad juose kūrybingai išnaudotos adresų sričių priesagos.

Dabar jau atsirado įrankis kuris už jus sugalvoja, kaip būtų galima kūrybingai ir įdomiai panaudoti domenų sritis. Domai.nr sugalvos įdomius panaudojimo būdus už jus.

Kaip matote paveikslėlyje naudotis šia sistema labai paprasta. Tiesiog paieškos laukelyje įrašykite jums reikalingą žodį ar pavadinimą ir Domai.nr už jus sugalvos, kaip galima sudaryti šį žodį išnaudojant sub-domenus, katalogus ir domenų sritis. Viskas labai paprasta. Labai džiugina tai, kad visas tikrinimo procesas vyksta vos keletą sekundžių.

Be to, ši tarnyba ne tik sugalvoja domenų vardus, bet dar ir patikrina ar yra galimybė juos užregistruoti. Prie dar laisvų domenų visada rasite žalią kubelį.

Tinklaraštis – žiniasklaidos priemonė

Edvinas Stonikas — Mon, 20 Apr 2009 18:25:05 +0000

Šiandien kolega Liutauras pranešė, kad nuo šiol tinklaraštis gali būti laikomas žinisklaidos priemone. Žinoma, neužtenka tik užsiregistruoti kokioje nors blogfermoje ar susikurti tinklaraštį savo hostinge. Norėdamas, kad tave laikytų žiniasklaidos atstovu, turi atitikti tam tikrus profesionalumo reikalavimus. Kokie tie reikalavimai, kol kas nebuvo išaiškinta.

Kas mums iš to?

Visų pirma mūsų hobiui(kai kuriems tai galbūt ir darbas) buvo pridėta šiek tiek oficialaus svorio. Taip pat, tinklaraštis ir visuomenės kuriamos žinios buvo pakylėtos į šiek tiek aukštesnį lygį. Tačiau kur pripažinimas, ten ir atsakomybė.

Visi norintys gauti, jeigu taip galima pavadinti, žurnalisto titulą turės stengtis kuri kokybišką turinį, kuris atitiks šiuo metu dar nenubrėžtas kokybės gaires. Visų pirma, kaip viena svarbiausių gairių galėtų būti Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas. Kodėl būtent jis? Nes jo privalo laikytis kiekvienas informacijos rengėjas. Tinklaraštininkai norintys gauti šį vardą, taip pat būtinai privalo laikytis etikos kodekso. Man atrodo, kad didesnių reikalavimų nereiktų kelti. Jeigu kažkas mano kitaip, tam reiktų rasti svarų argumentą, kodėl reikalinga dar aukštesnė reikalavimų kartelė.

Šiandien nusprendžiau susisiekti su LŽS ir paklausti jų pozicijos šia tema. Taip pat, man kilo klausimas ar jie planuoja priimti tinklaraščių autorius į sąjungą ir kokie jiems būtų keliami reikalavimai.

Plačiau tai aptarsiu, kai tik gausiu LŽS atsakymą.

Beje, komentaruose lauksiu jūsų nuomonės, kokius reikalavimus turėtų atitikti tinklaraštis ar tinklaraščio autorius, norėdamas būti vadinamu žurnalistu.

Nemokamas internetas OmniConnect!

Edvinas Stonikas — Wed, 25 Feb 2009 16:56:27 +0000

Nuo šiandien iki kovo 31d. visi norintys galės išbandyti OmniConnect internetą nemokamai. Nemokama interneto prieiga galėsite naudotis iki 30 dienų.

Norite pasinaudoti šiuo pasiūlymu? Viskas ko jums reikia pasirašyti Omni Connect dviejų metų sutartį. Jeigu jus tenkins paslauga ir per trisdešimt dienų nesikreipsite į Omnitel jūs ir toliau galėsite naudotis OmniConnect interneto teikiamomis galimybėmis. Už 49lt per mėnesį jūs galėsite parsisiųsti 5GB duomenų, o už kiekviena papildomą jums reikalingą megabaitą jums tektų sumokėti 1ct.

Na, o jeigu jūs neliksite patenkinti Omni Connect internetu ar nuspręsite atsisakyti tolimesnio paslaugos tiekimo, galite kreiptis į Omnitel per 30d. nuo sutarties pasirašymo ir jums sugražintas 1lt modemo ir aktyvavimo mokestis, bei nutrauktas šio interneto tiekimas.

Manau, tai labai pravarti paslauga visiems daug keliaujantiems ir visi kurie abejoja ar jiems tikrai reikalingas mobilusis internetas, galės išbandyti ir patys apsispręsti ar jiems ši paslauga reikalinga ir ar ji tenkina lūkesčius.