Web Padangė || Edvinas Stonikas » Linux

Dovanoju NOD32 pusei metų!

Edvinas Stonikas — Mon, 08 Jun 2009 18:28:20 +0000

Kolega Tadas savo per Login gautą NOD32 licenziją jau padovanojo, atėjo metas ir man.

Tačiau aš nebūsiu tok geras ir neatiduosiu rakto už dyką. Vietoj to,skelbiu labai paprastą konkursą: komentaruose parašykite ar jau esatę bandę Linux ir jeigu taip, kodėl vis dar naudojate Windows. Komentarų lauksiu iki 2009-06-09 24:00.

Beje, rašydami komentarą įrašykite tikrą el.paštą nes juo atsiųsiu antivirusinės kodą. Nugalėtoją išrinks kompetetinga komisija, kurios pirmininkas: random.org.

Update: Konkurse gali dalyvauti ir tie kurie bandė ir tie kurie nebandė Linux, tiesiog išsakykite savo atvejį komentaruose.

Nugalėtojai

Taigi, konkursas atėjo į pabaigą. Paskutinį vakarą buvo įsteigtas antrasis NOD32 kodas, kurį Jums dovanoja Evaldas Paliliūnas. Ačiū Tau!

Nugalėtojai buvo renkami taip: Komisijos pirmininkas random.org nusprendė nugalėtojus priimti savo nuožiūra, sakydamas: „Aš, kaip žymus matematikas ir atsitiktinių skaičių generatorius prisiimu visą atsakomybę už konkurso objektyvumą. Korupcijai ir subjektyvumui čia vietos nėra“

Kadangi mes pasitikime komisijos pirmininku, leidome sprendimą priimti jam.

Taigi nugalėtojais skelbiame: Joną Šauktuką ir Bad.F.Word.

Sveikiname nugalėtojus, jų kodai jau iškeliavo el.paštu!

Chromium jau ir Linux

Edvinas Stonikas — Thu, 28 May 2009 18:22:19 +0000

Pagaliau, pagaliau jau ir Linux vartotojai turi Chromium versiją. Na, tai nėra visiška tiesa, situacija yra tokia: iki šiol, jau buvo Chromium, tačiau dar labai nestabili versija, o dabar jau turime Alpha. Ji yra jau ganėtinai stabili, tik yra vienas didelis skirtumas: Chromium funkcijos labai apkarpytos ir ne visi reikalingi įskiepiai joje jau yra.

Ką Chromium turi ir ko jai dar trūksta?

Šiuo metu naujoji naršyklė, jau turi įdiegtas tokias funkcijas: galimybę naršyti, atidaryti naujas korteles ir langus, naršyti per visą langą, parsisiųsti failus, valdyti istoriją ir naudotis privatumo režimu. Visa tai, yra labai kuklūs duomenys, kaip tokiai naršyklei. Tačiau, kaip jau supratote, tai tik bandomoji naršyklės versiją, skirta testavimui ir tolimesniam tobulinimui.

Manau, kad šių funkcijų pilnai užtektų visiems, kurie nesinaudoja papildomais įskiepiaisi ar jiems nereikalingas didelis išplėstumas.

Bet turint omenyje tai, kad Linux buvo pavojinga terpė šiai naršyklei, tai stebina vien jos veikimas. Tikriausiai teko girdėti apie tai, kad Linux funkcionalumas neleido taip lengvai perkelti Chromium į pingvino namus. Praėjus mėnesiui po Chromium kūrimo Linux’ui, buvo girdėti tik Chrome kūrėjo Evan’o Martino pareiškimas, kad Linux versija yra tik „511MB vykdomasis failas, kuris rodo tik tuščią langą.“

Būtent dėl tokių žinių, manęs visai nestebina faktas, kad pritaikymas Linux vyksta taip lėtai. Tačiau vistiek pati žinia, kad jau vyksta praktiniai darbai mane džiugina.

Reiktų dar pakalbėti ir apie tai, ko Chromium Linux dar neturi. Štai sutrumpintas neegzistuojančių funkcijų sąrašas: nėra Flash, įskiepių, Google Gears palaikymo ir kt.

Verdiktas

Ar naudoti šią naršyklę jau dabar spręskite patys. Tačiau aš rekomenduoju Chromium naudoti tik tiems, kas nesinaudoja papildomomis funkcijomis ir gali pasitenkinti tik paprasčiausiu naršymu, su kartais nusmingančia naršykle.

O pabandyti ją turėtų visi, vis tik įdomu panaršyti kas naujo šioje sferoje.

P.S. Instaliacija

Norėdami instaliuoti Chromium tiesiog pridėkit bandomų programų repositories ir instaliuokite Cromium-browser paketą į savo kompiuterį. Gero jums testavimo.

Atsinaujinusi Linux.com svetainė

Edvinas Stonikas — Wed, 13 May 2009 17:44:53 +0000

Pastarosiomis dienomis Linux Foundation priklausantis tinklapis linux.com buvo atnaujintas. Nuo šiol jame rasite daugybe informacijos apie Linux programinę įrangą, įvairias distribucijas, bei bendruomenės naujienas.

Visas tinklapio veikimas ir jo išvaizda yra pagrįsti bendruomenės idėjomis ir pasiūlymais. Naujasis tinklapis atrodo tkrai puikiai. Svarbiausia tai, kad tinklapio kūrėjams pavyko sutalpinti visą reikalingą informaciją į vieną vietą. Bendruomenės naujienos, Linux aptarnavimas, distribucijos, programinė įranga, Linux foundation informacija, techninė informacija ir visa kita yra talpinama viename tinklapyje, tačiau jis tikrai nėra perkrautas. Naudojimasis juo labai paprastas.

Viršuje galima rasti meniu, kurio pagalba labai greitai pasieksite visas jums reikalingas informacijos kategorijas. Po meniu rasite naujienų santraukas, pasiūlymus prisijungti prie Linux bendruomenės ar tapti profesionaliu Linux specialistu.

Taip pat labai svarbu, kad Linux bendruomenė nepamiršo tinklapio pripildyti informacijos. Jame apsilankius, neatrodo, kad tai dar tik naujas darbas. Bendruomenė labai puikiai pasirūpino, kad vos atidarytas tinklapis turėtų visą reikalingą informaciją tiek naujokams, tiek labiau patyrusiems Linux naudotojams.

Belieka tik išreikšti viltį, kad bendruomenė ir toliau išliks tokia aktyvi ir neleis tinklapiui numirti.

Brazilija renkasi Linux

Edvinas Stonikas — Tue, 24 Feb 2009 15:58:58 +0000

Brazilijos švietimo ministerija apsiėmė vykdyti, jų teigimu, didžiausią tokį projektą pasaulyje. Projekto esmė – suteikti prieigą prie kompiuterio kiekvienam vaikui. Tam tikslui, bus sukurta virš 350 000 virtualių „desktop’ų“ (Vienas kompiuteris aptarnaus 10 terminalų, taigi bus 35 000 kompiuterių, kuriais, virtualizacijos pagalba, vienu metu galės naudotis 350 000 žmonių). Tam atlikti buvo pasirinkta Kanados kompanija Userful, kuriai padės vietinė kompanija ThinNetworks. Šios darbo stotys bus įrengtos 5 560 Brazilijos mokyklų. Kaip OS buvo pasirinkta Linux, su KDE grafine aplinka. To dėka pavyko pasiekti, kad viena darbo vieta kainuotų kiek mažiau nei 50 JAV Dolerių.

Kitas teigiamas aspektas – rūpinimasis gamta. „Virtualizacijos naudojimas leidžia sumažinti anglies dioksidų dujų kiekį tiek, kiek pavyktų jį sumažinti atsikračius 28 000 automobilių, arba apsodinus 41 000 arų žemės medžiais“ – pareiškė Šonas Ruso (Sean Rousseau), kompanijos Userful atstovas.

Šaltinis: technews.lt

Ką manau apie tai?

Manau, kad galima tik pagirti šalis, kuriose suvokiama, jog atvirų standartų programinė įranga padeda sutaupyti pinigų ir garantuoti kompiuterinę prieigą didesniam kiekiui žmonių. Džiugu, tikiuosi greitu metu ir Lietuvoje tai bus suprasta.

Microsoft Wireless Optical Desktop Pro

Edvinas Stonikas — Sun, 18 Jan 2009 11:07:59 +0000

Lygiai prieš dvi savaites rašiau, kad dovanų gavau Microsoft Wireless Optical Desktop Pro rinkinuką dovanų.Taigi dabar jau pribrendo laikas ją aprašyti.

Microsoft Wireless Optical Desktop Pro (WODP) yra belaidės klaviatūros ir pelės rinkinys. Klaviatūroje rasite 17 papildomų mygtukų, lenktą ergonominį dizainą ir F Lock funkciją. F Lock – tai funkcija kurios pagalba F eilės klavišams suteikiamos papildomos paskirtys, vietoj standartinių skaitinių F reikšmių. Tarkim klavišas F1 atidaro pagalbos langą ir pan. Neįpratus labiausiai nervinantis dalykas yra, kad pagal nutylėjimą ši funkcija visada įsijungia su operacine sistema ir norint naudotis standartinėmis reikšmėmis reikia pačiam jas kiekvieną kartą įsijungti. Todėl nepripratus nekartą tenka keiktis kai vietoj kokios nors funkcijos iššauki pagalbos langą ar atšauki prieš tai padarytus veiksmus(Undo).

Pelė yra patogi ir labai puikiai prisitaikanti prie delno formos. Nuo pat pirmojo panaudojimo ji tiesiog prilipo man prie rankos ir nenorėčiau jos dabar keisti į ką nors kitą(nebent kas nors pasiūlytų geresnį variantą). Pelėje rasite du papildomus klavišus(kurių man nepavyko sukonfigūruoti, matyt todėl, kad naudoju Linux), taip pat ratuką veikiantį tiek vertikalioje, tiek horizontalioje plokštumoje. Kadangi tiesiogiai į įrenginį dedasi 2x AA elementai pelė yra ganėtinai sunki ir iš pradžių atrodo kiek keista kilnoti ir tampyti tokį „krovinuką“. Tačiau vėliau pripratus prie papildomo svorio, taip pasidaro neti patogiau. Aš tiesiog nebejaučiu svorio. Nors nežinau, kaip ten būtų jeigu tektų pažaisti kokį aktyvų veiksmo žaidimą, tada galbūt ir prakeikčiau tokį didelį svorį.

Ką gi, tesiant apie klaviatūrą turiu pasakyti, kad jos ergonominis dizainas man patiko. Jis padeda man daug lengviau rašyti nežiūrint į klaviatūrą ir rankos ne taip greit pavargsta. Seniau rašydamas tinklaraščio įrašus užtrukdavau tikrai daugiau laiko, o ir rašyti nelabai norėdavosi, nes tas darbas su seniau naudota klaviatūra tikrai nebuvo labai malonus.

Mygtukams suteikiama daug vietos ir pati klaviatūra yra labai plati, todėl naudojantis ja sunkiau prašokti ir pataikyti ne ant klavišo. Mygtukus reikia spausti ganėtinai giliai, dėl to nešiojamų kompiuterių savininkams tai gali būti kiek neįprastas(juk nešiojamuosiuose kompiuteriuose užtenka mažyčio paspaudimo).

Manau vertėtų pakalbėti ir apie papildomas funkcijas.

Kaip jau minėjau F Lock funkcija tikrai nepatogi ir man niekaip nepavyko rasti galimybės nustatyti, kad ji pati išsijungtų. Taigi dabar išsiugdžiau įprotį įjungiant kompiuterį nuspausti ir F Lock mygtuką, kad nesusipinčiau bedirbdamas su kompiuteri.

Papildomi klavišai klaviatūroje padaryti iš gumos ir labai patogios formos, todėl jais naudojantis galima sutaupyti tikrai daug laiko. Nors ir naudojuosi Linux su jų panaudojimu neiškilo jokių problemų, nes Linux OS taip pat turi savas tvarkykles kurios leidžia valdyti netik papildomus mygtukus, bet ir F Lock mygtukus. Būtent dėl to darbas tampa dar efektyvesniu, galima susidėlioti viską taip kaip pačiam patogiau.

Vienas dalykas kuris man tikrai užkliuvo yra didžiulis signalo priėmėjas. Jo dydis prilygta pelei, tik už ją yra plonesnis. Pateiksiu nuotrauką kurioje tai puikiai matosi.

Dar vienas dalykas kuris man nepatiko yra NumLock, CapsLock indikatorių nebuvimas klaviatūroje. Pačioje klaviatūroje šie indikatoriai nepateikti, o yra signalo priimimo aparatėlyje. Dėl to kartais sunku užmatyti ar įjungti reikalingi dalykai ar ne. Žinoma tai nesunku išbandyti, tačiau galėtų indikatoriai būti ir klaviatūroje, taip tikrai patogiau.

Išvados: WODP yra tikrai patogus rinkinys ir tiks daugumai kurie surenka nemažai teksto. Tiems kas renka labai daug teksto šis rinkinys gali pasirodyi ir nepatogus, tačiau jeigu neplanuojate greitai rašti knygos galite drąsiai pirkti šį įrenginį.

Linux pranašumai prieš Windows švietime

Edvinas Stonikas — Thu, 15 Jan 2009 16:51:30 +0000

Seniai besirodęs eteryje nusprendžiau pakalbėti apie tai kodėl Linux mano nuomone yra daug pranašesnė sistema švietimui, nei Windows. Negaliu lyginti su Mac, nes niekada neteko naudoti pastarosius. Na žinoma prisipažinsiu, kad galiu „nusikliedėti“ ir rašydamas Linux privalumus, bet tikiuosi nepasmerksit, o pataisysit.

Atviras naudojimas. Visų pirma norėčiau pastebėti tai, kad Linux yra atvirai naudojama sistema ir kiekvienas norintysis gali naudotis ja nemokamai. Mokykloje man yra tekę girdėti argumentą, kad mes mokomės MS produktų naudojimo, nes MS yra lyderiai ir būtent jų produktus sutiksime daugelyje pasaulio kompiuterių. Pritariu šiam argumentui, tačiau norėčiau jam iš dalies ir paprieštarauti. Mes turėtume mokytis Linux, nes ji yra atvira ir būtent atviri standartai anksčiau ar vėliau laimės kovą. Taip pat mokant naudotis nuo pat pradinių klasių komerciniais produktais daugelis mokinių yra priversti piratauti. Pripažinkit tai tiesa. Tik retas drįsta pats ieškotis naujos ir kitokios sistemos, su ja žaisitis, konfigūruoti ir išvis bandyti naudoti. Būtent toks pratinas prie MS ir neleidžia atviram kodui veržtis į rinką.
Finansinis taupumas. Tai irgi ganėtinai svarbus argumentas, ypač dabar kai tiek premjeras tiek visi kiti šūkauja apie finansų krizę ir visą kitą. Na taip MS leidžia mokykloms įsigyti Windows licenzijas pigiau(aš ir leisčiau, juk taip pripratini klientus prie savo produktų), tačiau juk reikia pirkti ne tik Windows, dar Office paketas ir daugelis kitų programų, priklausomai nuo to ką mokykla moko savo programoje. Su Linux būtų galima to išvengti. Manau patys mokytojai sugebėtų susitvarkyti su Linux sistemomis mokyklose, o jeigu ne švietimo ministerija tikrai galėtų suorganizuoti kokį seminarą mokytojams apie Linux naudojimą. AKL ne tik paplotų rankutėmis, bet ir patys tikriausiai sutiktų tame seminare sudalyvauti ir patys rektorius parūpinti.
Saugumas. Kad ir ką besakytumėt Linux saugesnė sistema nei Win. Taigi tai dar viena sritis kur mokyklos laimėtų. Nebereiktų antivirusų arba tiesiog neskaudėtų galvos, kad koks mokinys atsineš infekuotą atmintinę ar po pasilandžiojimo po savo mėgstamajį „one.lt“ neparsiųs kokio virusiuko.
Vartotojų teisės. Na dėl šito man pačiam reiktų pasikonsultuoti su geriau išmanančiais Linux. Tačiau kiek man žinoma Linux vartotojų teisių valdymo galimybės daug didesnės. Jeigu tai tiesa tai irgi privalumas mokytojams. Jie galėtų labiau suvaldyti mokinių darbelius kompiuteriuose ir nesinervinti, kad koks veikėjas sugalvos sisteminį Win failąb pakeist arba ištrint kitų mokinių darbus. Seniau pas mus mokykloje tokių dalykų pasitaikydavo. Sumetus visų kontrolinius į vieną serverį koks gudrutis prisijungdavo prie serverio(o tai laisvai galėdavo daryti visi ir su beveik pilnomis teisėmis) ir ištrindavo mūsų ar kitų klasių kontrolinius. Na, o tada mokytojams likdavo daryti kaip toms blondinėms iš LNK Dviračio žinių: klink klink.
Mažesni reikalavimai kompiuteriui. Faktas, kad tai priklauso nuo naudojamos distribucijos. Bet nemanau, kad mokykloms reikalingos distribucijos su pagal nutylėjimą naudojamu Beryl ar kažkuo panašiu. Eilinis Ubuntu mano žiniomis tikrai „ryja“ mažiau negu Win XP.

Kol kas dar nesuradau privalumų mokykloms. Galbūt reiktų pabandyti jų paieškoti kur nors internete(nemanau, kad esu pirmasis rašantis apie tai). Taip pat teikrų pakalbinti AKL atstovus, galbūt jie apšviestų kodėl turėtų mokyklos naudoti AK.

Na, o jeigu jūs norite paneigti kurį nors privalumą arba pridėti nuo savęs, prašom. Komentarai čia visada laukiami.

Ubuntu 9.04 Alpha 2

Edvinas Stonikas — Sat, 20 Dec 2008 14:58:11 +0000

Ubuntu, tai atviro kodo operacinė sistema kurią redaguoja bendruomenė. Kartu su operacine sistema į kopiuterį yra įdiegiamos visos reikalingos programos: naršyklė, pašto klientas, biuro programų paketas OpenOffice ir visi kiti įrankiai kurių gali prireikti vos užkūrus kompiuterį.

Taigi nuo šiol jūs jau galite parsisiųsti Ubuntu 9.04 (Jaunty Jackalope) Alpha 2 versiją.

Deja, tačiau naujoji versija nepasiūlys nieko įspūdingo. Pagrindiniai atnaujinimai yra atnaujinta programinė įranga ir naujas darbalaukio tapetas. Visa kita liks taip pat kaip ir buvę. Tokie dalykai labai nuvylė, nes Ubuntu kūrėjai iki šiol žadėjo kartu su nauja versija pateikti ir naują vartotojo sąsaja, tačiau to nepadarė. Dabar belieka tikėtis, kad naujoji sąsaja mus aplankys kartu su 10 Ubuntu versija arba ji dar bus įdiegta galutinėje Ubuntu 9.04 versijoje.

Naująją versiją galite parsisiųsti čia: Ubuntu Jaunty Jackalop
Kaip atrodo naujoji versija galite pamatyti puslapyje Softpedia.com

IBM ekonominės krizės akivaizdoje siūlo atsisakyti Microsoft

Edvinas Stonikas — Thu, 04 Dec 2008 20:01:49 +0000

Kaip pranešama WallStreet Journal bendrovė IBM ekonominės krizės metu siūlo atsisakyti Microsoft produktų ir pereiti prie Linux sprendimų.

Kaip galima Microsoft produktų pakaitalą jie siūlo savo sukurtą Linux sprendimą: Virtual Linux Desktop. Šis sprendimas paremtas nuotolinio darbalaukio principu, taigi visi darbuotojai besinaudojantys kompiuteriais būtų prijungiami prie centrinio serverio ir jiems nebereiktų kiekvienam atskirai įdieginėti atskiros operacinės sistemos ir biuro programų paketo. Kaip pranešama IBM pranešime vienos darbo vietos įdiegimas kainuotų nuo 59$ iki 289$, kas darbuotojui leistų sutaupyti maždaud 800$ nuo vienos darbo vietos.

Virtual Linux Desktop pakete būtų diegiamos šios programos: „Virtual Bridge“ virtualaus darbalaukio programinė įranga, „Ubuntu Linux“ operacinė sistema, taip pat IBM „Lotus simphony“ biuro programų paketas, kuriame rasite: elektroninio pašto, greitųjų žinučių, duomenų lentelių, tekstinių dokumentų ir kitas biuros reikmėms būtinas programas. Visi dokumentai sukurti šiomis programomis būtų laikomi pagrindiniame serveryje.

„Tobulinant technologijas šia linkme vartotojams gali sutaupyti daugiau nei 50% visų išlaidų,“ Jeff Smith, IBM vice prezidentas atsakingas už atvirą kodą ir Linux teisė WalltStreet Journall. “ Kai ekonomikoje tokia situacija, vartotojai stengiasi sumažinti visas įmanomas išlaidas.“

Linux jau ir iPhone telefonuose

Edvinas Stonikas — Wed, 03 Dec 2008 21:11:54 +0000

Dar prieš mėnesį žmonės teleisdavo sau tik pagalvoti apie galimybę naudoti Linux savo iPhone telefonuose, o dabar jie gali nebetik galvoti, bet ir išbandyti tai praktikoje.

Tinklaraštyje Linux on the Iphone pranešama, kad nuo šiol pirmosios ir antrosios kartos iPhone telefonuose, bei pirmosios kartos iPod Touch grotuvuose galima naudoti Linux branduolį. Pačiam šios įdėjos autoriui ir įgyvendintojui pavyko užkurti 2.6 branduolio versiją savo telefone.

Žinoma, kol kas Linux veikia labia apkarpytu režimu. Jame negalima naudoti nei paties lietimui jautraus ekrano, nei belaidžio tinklo, nei garso, nei akseleramotro. Tačiau, kad ir kaip būtų tai labai didelis žingsnis į priekiį leisiantis ir toliau tobulinti Linux diegimą į tokio tipo telefonus.

Nauja Ubuntu 8.04

Edvinas Stonikas — Fri, 25 Apr 2008 14:26:42 +0000

Visai neseniai pasirodė galutinė 8.04 sistemos versija. Ubuntu prižiūrinti kompanija paskelbė, kad atnaujinimus šiai OS versijai kurs 3 metus, o jos seseriai skirtai serveriams atnaujinimus kurs 5 metus. Toks ilgas palaikymo laikotarpis turėtų patikti tiems kurie nemėgsta keisti operacinės sistemos dažnai arba toms kompanijom kurioms yra tiesiog nepatogu OS keisti kas metus ar dažniau.

Kokios svarbiausios naujosios versijos naujienos? Visų pirma 8.04 versija dar geriau integruosis į Windows tinklus. Su šia versija galime kuo puikiausiai naudotis „Active Directory“ paslauga, taip pat Ubuntu kūrėjai praneša, kad naujoji versija pati automatiškai įdiegs Windows sistemose padalintus spausdintuvus. Taip pat buvo pataisytos vartotojo sąsajos klaidos.

Oficialiame puslapyje minima, kad su šia OS kartu bus įdiegta ir Firefox 2.0 naršyklė. Šis pakeitimas buvo šiek tiek keistas, nes 8.04 BETA versijoje buvo įdiegta Firefox 3.0 Beta 4. Galbūt tai ir puikus žingsnis, nes galutiniame produkte neturėtų būti dar neišbaigtų detalių.

Pataisa: Patikslinęs duomenis sužinojau, kad naujojoje versijoje buvo įdiegta Firefox 3 Beta 5.